Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Žydinčios sakuros – perspėjimas sodininkams? Specialistas pasakė, kas laukia atskirų vaiskrūmių

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Sakura
Sakura
Printer Friendly, PDF & Email

Šios savaitės pradžioje viena po kitos pasirodė žinutės apie įvairiuose miestuose pražydusias sakuras. Atrodo, tuo stebėtis visai nereikėtų. Juk termometro stulpelis jau kelias dienas kyla aukščiau +5 °C. Bet ar japoniškos vyšnios pranašauja, jog žiema šiemet taip ir nepasirodys? O gal tai perspėjimas sodininkams? Koks?

Introdukuotiems augalams sunkiau

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas ir vyriausias mokslo darbuotojas Darius Kviklys teigia, kad iš kitų šalių introdukuotiems augalams Lietuvoje nėra lengva, nes jie nėra gerai prisitaikę prie lietuviškų oro sąlygų.

„Jie greičiau išsimuša iš tos ramybės ir tokios permainingos žiemos jiems yra labai pavojingos“, – nurodė specialistas.

Jis taip pat pasidalino patirtimi, nutikusia per sodininkystės praktiką. Jos metu teko veisti šaltalankius.

„Pačios geriausios veislės buvo atvežtos iš Sibiro. Nors jos yra atsparios -50 °C ar net žemesnei temperatūrai, kaip šaltalankiai „atlaiko“ Sibire, vis dėlto po kelių lietuviškų žiemų jos iššalo. Bet pas mus šaltalankiams šiek tiek sutrinka koordinacija, jie pagalvoja, kad ateina pavasaris ir pradeda vegetuoti“, – pasakojo D. Kviklys. Jeigu tuomet spusteli stipresnis šaltis, augalai gali iššalti. Permainingas lietuviškas oras patinka tikrai ne visoms atvežtinėms veislėms.

Sodai dar miega

Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas ramina, kad vaismedžiai kaip sakuros žydėti tikrai dar neketina. Šiuo metu situacija kol kas jokių rūpesčių nekelia.

„Iki sausio 10 d. ar netgi šio mėnesio vidurio daugelis augalų vis dar buvo gilioje ramybės būsenoje. Tad ar būtų buvę šilčiau, ar šalčiau, vegetacijos jie dar nebuvo pradėję. Šiuo metu prasideda priverstinė ramybė“, – atskleidė D. Kviklys.

Ką ji reiškia? „Jeigu susidarys palankios oro sąlygos, jie pradės vegetuoti. Vegetacijai užsitęsus, apie sausio pabaigą, vasario vidurį atėjęs šaltis, pvz., iki -20 °C, galėtų būti pavojingas – augalai galbūt neiššals, bet žiediniai pumpurai gali iššalti“, – teigia D. Kviklys.

Vis dėlto tam, kad vaismedžiai iš priverstinės ramybės pereitų į vegetaciją, vidutinė paros temperatūra turėtų viršyti +5 °C. Nors dienomis termometras tiek ir šokteli, naktimis jis dar aukštai nepakyla.

Tiesa, specialistas išskyrė dvi vaiskrūmių rūšis, kurių pumpurai pradėjo brinkti ar netgi ruošiasi sprogti. Tai juodieji serbentai ir sausmedis.

„Jei pasilaikys toks šiltas oras, nes jiems pakanka ir žemesnių temperatūrų, o vėliau šalčiai sugrįš, problemų gali būti. Kadangi vystosi pirmas žiedas, jis tiesiog gali nušalti. Todėl serbentų kekės, pavyzdžiui, galėtų būti trumpesnės“, – aiškino specialistas.

Neramus laukimas

„Nerimas ima. Žiema nenormali“, – sako Kauno r. ūkininkaujanti, daug vaismedžių ir vaiskrūmių auginanti Vita Šlapkauskienė. Tačiau tuo pačiu ji pridūrė, kad dar tik sausis, o vasaris gali atkeliauti ir su šalčiais.

Laimei, pasak D. Kviklio, augalams netikėtai prasidėjusi žiema, kol jie nevegetuoja, nebūtų pavojinga. Be to, specialistas nesiryžo prognozuoti ir ankstyvo sodų žydėjimo, net jeigu tikrasis šaltymetis taip ir nepasirodys – „Be balandžio vidurio augalai žydėti nepradės.“ Šiam procesui temperatūra turi pakilti gana aukštai.

Deja, bet šilta žiema tikrai neigiamai atsilieps kenkėjams ir ligoms. Jie puikiai išgyvena.

„Pavyzdžiui, sodams yra tokia baisi liga – bakterinė degligė. Lietuvoje ji pasireiškia periodiškai. Maždaug kas 5 metus susiformuoja židiniai. Tai sunki liga, nuo kurios žūsta visi vaismedžiai. Po šaltų žiemų ji praktiškai niekada nepasireiškia. Tačiau tokios drėgnos ir šiltos oro sąlygos gali išprovokuoti jos židinių atsiradimą“, – neramiomis mintimis dalijosi D. Kviklys.

Kenkėjų antplūdžio baiminasi ir V. Šlapkauskienė – „Pavasarį gali tekti atidžiau žiūrėti, kas ir kaip vystosi“.

Facebook komentarai