Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žvėrių atrankinė medžioklė popieriuose ir medžioklės plotuose

Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas
Po medžiotojo priesaikos gavus medžiotojo bilietus, į raguotus žvėris taikytis dar nebus leidžiama. Vytauto Ribikausko nuotr.
Po medžiotojo priesaikos gavus medžiotojo bilietus, į raguotus žvėris taikytis dar nebus leidžiama. Vytauto Ribikausko nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Gamtos apsaugos politikos grupė parengė „Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos aprašo“ projektą. Numatoma, kad elninių žvėrių trofėjų apžiūras organizuos asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius. Žvėrių ragus matuos ir vertins šių asociacijų sudarytos trofėjų vertinimo komisijos.

Dėl to Aplinkos ministras paruošė net 3 įsakymų projektus: 2002 m. sausio 20 d. įsakymo Nr.124 „Dėl medžioklės trofėjų apžiūros ir medžioklės trofėjų ekspertų tarybos“ pripažinimo netekus galios, „Dėl medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir „Dėl elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų patvirtinimo“.

Popierinėse „ganyklose“ medžioti paprasta

Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos apraše pateikiama trofėjų apžiūros protokolų, trofėjų sąrašų, pažymų formos, trofėjų paruošimo ir žvėrių atrankos vertinimas, nurodoma trofėjų apžiūrų tikslas. Kaip teigiama apraše, norima pagal trofėjus nustatyti, ar, medžiojant elninių žvėrių patinus, laikomasi jų atrankos reikalavimų, numatytų elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatuose.

Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai reglamentuoja laisvėje gyvenančių elninių žvėrių (briedžių, tauriųjų elnių, danielių ir stirnų) patinų atrankinį medžiojimą, siekiant pagerinti šių žvėrių bandos ir patinų užauginamų ragų kokybę. Nuostatuose pateikiamas žvėrių suskirstymas amžiaus grupėmis, pagal žvėrių rūšis nurodomas trofėjinės brandos ir tikslinis amžius bei žvėrių atrankinės grupės.

Popieriuje viskas išdėstyta gana sklandžiai. Žvėrių atrankinių grupių nustatymui centimetro tikslumu nurodoma ylaragių patinų ragų – ylų ilgiai, ragų ir pačių žvėrių svoriai, ragų šakų skaičiai ir t.t.

Medžioklės plotuose – sudėtingiau

Tačiau, kas tie asai, gal nuostatų kūrėjai, kurie tykojimo ar sėlinimo medžioklėse, kurios dažniausiai vyksta prieblandoje iš graištviniui šautuvui pasiekiamo atstumo, net ir naudojantis žiūronais bei optiniais taikikliais, gali tiksliai išmatuoti žvėries ragų ilgį, pasverti ragus ir patį žvėrį, norint prieš šūvį priskirti jį vienai ar kitai atrankos grupei? O kokia prasmė matuoti ir sverti po to, kai žvėris sumedžiotas?

Gerai, bus nustatyta, kad nušautas nemedžiotinas žvėris, bet ar medžiotojas iš to galės pasimokyti, kad kitą žvėrį galėtų sumedžioti teisingai? Medžiojant kitą žvėrį, matuoti ir sverti juk  teks iš naujo.

Trofėjų vertinime yra ir trūkumų, jeigu jau viską norima atlikti preciziškai ir sąžiningai. Trofėjų vertinimo protokolo lentelėse pagal atrankines grupes žvėrys skirstomi tik į perspektyvius, brandžius ir atrankinius (selekcinius). Dėl perspektyvių ir atrankinių viskas aišku, bet kodėl į medžiotinus ir tausotinus neskirstomi brandūs žvėrys, nors atrankinės medžioklės nuostatuose nurodoma, kad gerai besivystantys žvėrys turi pasiekti tikslinį amžių ir šių žvėrių teigiama įtaka bandai truktų kuo ilgiau? Vadinasi, dalis gerai besivystančių žvėrių turėtų būti išskirta ir brandžių kategorijoje ir tokie žvėrys neturėtų būti medžiojami iki tikslinio amžiaus.

Todėl protokolų lentelėse turėtų būti nurodoma, kurie brandūs žvėrys sumedžioti teisingai, o kurie ne. Brandžių žvėrių sumedžiojimo teisingumas galėtų būti vertinimas ir medžioklės sezono eigoje. Nuostatuose nurodoma, kokie brandūs žvėrys medžiotini tik po rujos, o, vertinant protokoluose, į tai neatsižvelgiama. Pagal protokolinį vertinimą galima medžioti visus brandžius žvėris viso sezono metu, bet tai nėra teisinga. Jeigu vertinant trofėjus būtų nurodoma, kurie brandūs žvėrys sumedžioti neteisingai, medžiotojai galėtų padaryti išvadas, kokius brandžius žvėris reikia medžioti prieš rują, kokius po rujos ar viso sezono metu, o kokius nemedžioti iki tikslinio amžiaus.

Bet tai tik teorija. Medžiojame ne su rašikliu popierinėse ganyklose, o medžioklės plotuose, esant įvairioms aplinkos sąlygoms. „Iš akies“ nei tiksliai išmatuosi, nei pasversi, o ir ar reikia? Kol vilkai dar neatjunkyti nuo avienos, veršienos, šunienos ir kitų naminių gyvūnų mėsos ir nelabai domisi laukinių žvėrių sanitarine atranka, pirmiausia reikėtų sumedžioti tik paliegusius, sergančius. Juos nustatyti galima pagal tai, jei žvėrys sulysę, laiku nepakeitę savo kailio, laiku nenublizginę špagų – ragų, bei sužeistus medžioklėje ar kitaip traumuotus žvėris.

O, ar ragai svers kelis gramus mažiau, bus keliais centimetrais trumpesni, ar tai svarbu, jeigu žvėris yra sveikas, energingas, gerai įmitęs ir tinkamai pasiruošęs pratęsti giminę? Ar mes taip trokštame auksinių medalių? Mano nuomone, svarbiausia, kad žvėrys būtų sveiki ir jų populiacijos klestėtų. Ragų forma, matmenys  ir svoris ne visada atspindi žvėries būklę.

Reikalingas ir ketvirtas ministro įsakymas           

Keičiant trofėjų apžiūrų tvarką, aplinkos ministrui dabar yra gera proga parašyti dar  ketvirtą įsakymą ir iš medžioklės taisyklių išbraukti medžiotojo selekcininko kategoriją su visomis tos kategorijos medžiotojams suteiktomis privilegijomis, juo labiau, kad visuose aukščiau paminėtuose dokumentuose žodis „selekcinis“ panaudotas tik vieną kartą ir tai skliausteliuose. Keista, kai visiems žvėrims medžioti užtenka išlaikyti stojimo į medžiotojus egzaminą, o elninių žvėrių patinų medžioklei dar reikia papildomų kursų ir egzaminų.

O gal dar sugalvojus atskirus kursus ir egzaminus ruošti medžiotojams, norintiems medžioti kitus gyvūnus pagal atskiras jų rūšis? Pavyzdžiui, daugelis medžiotojų, nors išlaikę stojamuosius egzaminus, visiškai neskiria ančių ir net žąsų, kurių pas mus aptinkama mažai, rūšių. Tai ruoškime atskirus ir paukščių medžiotojų kursus bei egzaminus, nes neretai sumedžiojami net į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti paukščiai.

Medžiotojo stojamuosius egzaminus išlaikę šauliai galės medžioti tik beragius elninius  žvėris, šernus, zuikius, graužikus bei plėšriuosius žvėris. Mūsų medžiotojai kantrūs: parašys ministras įsakymą dėl naujų kursų ančių ir žąsų medžiotojo kategorijai įsigyti ruošimo ir mokysimės, ir egzaminus laikysime, kaip kas išmano – juk turime patirtį, laikant selekcininkų egzaminus...

Bet ar nepajėgus Lietuvos pilietis visus medžioklės mokslus įsisavinti vienuose kursuose, išlaikant vieną egzaminą, taip sutaupant brangų laiką ir pinigus?    

Facebook komentarai