Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Žieminių rapsų paruošimas žiemojimui – rimtas iššūkis

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Pažeisti rapsai. Vytauto Liako nuotr.
Pažeisti rapsai. Vytauto Liako nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Pagrindinis augalų produktyvumo šaltinis yra fotosintezės metu sukurta organinė medžiaga. Nors pagrindinė produktyvumo „tiekėja“ yra fotosintezė, saulės radiacija, bet produkcijos formavimasis yra sudėtingas, integruotas procesas, todėl vien sugertu šviesos kiekiu jo paaiškinti ne visada galima.

Kalbant apie žieminių rapsų ne vienam augintojui kyla nerimas ar tinkamai paruošė augalus žiemai, tuo labiau kai tiek daug skirtingų rekomendacijų. Eksperimentais nustatyta, kad aktyvių temperatūrų suma bei kalendorinių dienų skaičius nuo sudygimo iki vegetacijos pabaigos rudenį nulemia išsivysčiusių lapų skaičių. Vidutiniškai vieno lapo susiformavimui reikia apie 10 kalendorinių dienų.

Žieminių rapsų žiemojimas ir būsimas derlingumas priklauso nuo to, kaip augalai pasiruoš žiemai. Nustatyta, kad žieminiai rapsai pakankamai gerai žiemoja, kai rudenį suformuoja  6-8 lapus, o šaknies kaklelio skersmuo būna 8-10 mm, o viršūninis pumpuras pakilęs virš žemės paviršiaus ne daugiau kaip 3,0 cm.

Kasmet rapsų augintojai raginami rudenį naudoti augimo reguliatorius, kad tik rapsai neperaugtų. Tokia iniciatyva gera, bet nereikia persistengti, būna taip, kad specialistas, pamatęs pailgėjusius lapus, rekomenduoja kuo skubiau naudoti augimo reguliatorius. Būna ir taip, kad anksčiau sėtuose rapsuose augimo reguliatoriai naudojami 2-3 kartus.

Nereikia persistengti. Tuo labiau, nėra patikimų duomenų, kad anksti pasėti rapsai geriau žiemoja. Buvo atvejų, kai spalio pabaigoje rekomenduoti augimo reguliatoriai, o apžiūrėjus augalus įsitikinta, kad viršūninis pumpuras pakilęs 0,7-1,0 cm virš dirvos, kam papildomai stresuoti augalus? Preparato kaina gali siekti ir 30 Eur/ha, gal geriau daugiau dėmesio reikėjo sutelkti augalų mitybos optimizavimui, nes viršūninis pumpuras – ne svarbiausias veiksnys, ribojantis augalų žiemojimą bei produktyvumą.

Tyrimų duomenys rodo, kad daugeliu atvejų tirti hibridinių veislių rapsai geriausiai žiemojo pasėjus rugpjūčio 20-30 d., o ankstyvos sėjos (rugpjūčio 5-10 d.) rapsai žiemojo blogiau, nors jų išsivystymas buvo geresnis. Mokslininkai daro išvadą, kad ne visuomet rapsų augalų išsivystymas tiesiogiai proporcingas peržiemojimui.

Puikiai žiemojo augalai, kurių viršūninis pumpuras buvo pakilęs 3 cm, ir blogai žiemojo augalai, kurių viršūninis pumpuras tebuvo pakilęs 0,5 cm (tris kartus naudoti augimo reguliatoriai). Dėl papildomo streso plyšo rapsų šaknis, pro žaizdas į šaknį pateko puvinių sukėlėjai ir pavasarį tokie augalai žuvo. Mūsų nuomone, rudenį reikėjo daugiau sutelkti dėmesio sausųjų medžiagų ir cukrų kaupimui augaluose ir pasirūpinti, kad prieš vegetacijos pabaigą cukrūs iš lapų nukeliautų į viršūninį pumpurą bei šaknis.

Manome, kad svarbiausias vaidmuo tenka meteorologinėms sąlygoms augalų vegetacijos laikotarpiu, ypač temperatūrų svyravimai pavasarį, nepakankamai įvertinamos grybinės ligos ir kenkėjai. Sutelkus dėmesį į augimo reguliavimą, ne vienu atveju pamiršti ligų sukėlėjai dirvožemyje. Daugelis pasakys, kad naudojo fungicidus, bet fungicidais pašalinami simptomai, o priežastis paliekama. Antai verticiliozė – rimta problema, padaranti daug ekonominės žalos augintojams visame pasaulyje. Fungicidais problemos neišspręsi, tik augalų šaknų kolonizacija geraisiais mikroorganizmais laikoma pagrindiniu sėkmingu biokontrolės veiksniu.

Meteorologinių sąlygų valdyti negalima, dėl to reikalinga tikslinė augalų fiziologinių procesų valdymo strategija, leidžianti valdyti augaluose vykstančius fiziologinius procesus ir stabilizuoti augalų produktyvumą, vyraujant nepalankioms augimui sąlygoms.

Sprendžiant augalų žiemkentiškumo klausimus, reikia žinoti veiksnius, didinančius augalų atsparumą nepalankiems veiksniams. Vertinant augalų žiemojimo tendencijas, galima pažymėti, kad kai kuriais atvejais viršūninio pumpuro aukštis neturėjo tokios įtakos žiemojimui, lyginant su ląstelių užsipildymu angliavandeniais.

Taip pat pastebėta, kad silpniau žiemojo augalai prieš žiemą suformavę 3-4 lapus ir turėję 3-5 mm skersmens šaknies kaklelį, nes tokie augalai negali sukaupti pakankamo kiekio cukrų. Tiriant bendrųjų cukrų pasiskirstymą žieminių rapsų augale (08 20 dienos sėjos), nustatyta, kad daugiausiai (vidutiniškai 12 proc.) bendrųjų cukrų viršūniniame pumpure būna iki gruodžio mėn. vidurio, vasario – kovo mėnesiais bendrųjų cukrų kiekis sumažėjo iki 8 proc. Vėlyvesnės sėjos (08 30 d.) rapsuose cukrų kiekis buvo 8 ir 6 proc. atitinkamai.

Vertindami cukrų kiekį šaknyse, mokslininkai nustatė, kad didžiausias cukrų kiekis (18 proc.) buvo lapkričio mėnesį, gruodžio-sausio mėn. sumažėjo iki 10 proc., o vasario-kovo mėn. vėl pradėjo didėti ir pasiekė 12 proc. Vėlyvesnės sėjos rapsuose pastebėtos labai panašios tendencijos, tik lapkričio mėnesį augalų šaknyse nesusikaupė tiek daug cukrų.

Tyrimai rodo, kad labai svarbu rudenį prieš augalų vegetacijos pabaigą inicijuoti cukrų kaupimąsi ir jų transportavimą iš lapų į šaknis.  Nemažai atvejų, kai augalai purškiami lapų trąšomis, nežinant dirvožemio apsirūpinimo šiais elementais, kai kuriais atvejais galima augalams netgi pakenkti. Tikriausiai mažiausiai galima apsirikti išpurškus kalio, boro, mangano, molibdeno turinčias lapų trąšas ir prolino amino rūgštį, nes vieni ir kiti elementai labai svarbūs augalų žiemkentiškumui.

Pastaruoju metu dažnai žieminiai rapsai pasėjami anksti. Sėjant anksti neįvertinamas šis veiksnys ir nemažinama sėklų norma, suformuojamas tankesnis nei reikia pasėlis, dėl vyraujančių šiltų orų susiformuoja didelis lapų paviršius ir sunku vizualiai nustatyti, kokio mitybos elemento trūksta. Būna atvejų, kai pasireiškia užslėptas kurio nors mitybos elemento deficitas, ne retai „užsimaskuoja“ fomoze.

Tokiais atvejais rekomenduojamas fungicidas, bet reikia atkreipti dėmesį, kad problema slypi dirvožemyje ir reikia pasirūpinti jo sveikata. Rudenį labai tinka fungicido – augimo reguliatoriaus, kalio lapų trąšų, boro, prolino amino rūgšties ir mikrobiologinio preparato derinys.

Apžiūrint rapsus rudenį pastebimi šaknies įtrūkimai, tai reiškia, kad ertmė užsipildys vandeniu ir žiemą gali trūkti, o tai reiškia, kad pavasarį puviniai – neišvengiami. Taip pat boro, kalio ir amino rūgščių reikšmė padidėja, kai šiltus rudens orus pakeičia staigus atšalimas ir vėl pasikartojantis atšilimas, o pavasarį augalai silpnai auga dėl žemų temperatūrų. Suprantama, kad lapų trąšos negali aprūpinti augalų mitybos elementais iki pavasario, tačiau pagerinti augalų būklę prieš žiemą – gali. Tinkamai parinkti preparatų deriniai padeda sušvelninti stresų poveikį.

Taip pat pastebėjome, kad sutelkus dėmesį į perteklinį augimo reguliavimą, buvo „pražiūrėti“ kenkėjai, labai daug augalų pažeidė kopūstinis šakninis paslėptastraublis. „Reguliuojam“ augimą, o šaknis pažeista, pro žaizdeles šaknyje puvinių sukėlėjai, praktiškai nekliudomi, keliauja į centrinę šaknies dalį, kur patenka į susidariusią ertmę, nesistebėkime, jei pavasarį išplis bakterioziniai puviniai.

Tikėtina, kad augalai peržiemos jei laikėtės šių reikalavimų:

-                    augimo reguliatoriai naudoti laikantis rekomendacijų, geriau, jei derinti su fitohormonų preparatais;

-                    sėta optimaliu laiku 08 10 27 (priklausomai nuo regiono);

-                    sėtos optimalios sėklų normos;

-                    suformuotas optimalus pasėlio tankumas;

-                    viršūninis pumpuras virš dirvos paviršiaus pakilęs ne daugiau 3,0 cm;

-                    augalai sukaupę pakankamai cukrų šaknyse ir viršūniniame pumpure;

-                    prieš vegetacijos pabaigą augalai apipurkšti tinkamai parinktomis lapų trąšomis. 

Vytauto Liako nuotraukos.

 

Facebook komentarai

T Hegvita agro