Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žieminių rapsų auginimo ypatumai

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email

(Plungė, rugsėjo 19 d.) Tolėliau nuo jūros, vakarinėje Žemaitijos dalyje žiemos jau sniegingesnės, todėl didesnė tikimybė, kad rapsai kur kas geriau peržiemos nei pajūrio zonoje. Plungės rajone Varkalių kaime įsikūrusiame Tomo Skieraus ūkyje pastaruosius trejus metus visi rapsų pasėliai žiemojo gerai.

Ūkio agronomas Benediktas Petrikauskas pasakoja, kad 2015 metais ūkyje auginta apie 80 ha žieminių rapsų. Tai buvo metai, kai daugelyje Plungės rajono ūkių žieminiai rapsai iššalo. Ne tik rapsai, tuomet visur iššalo ir žieminiai kviečiai. Ne išimtis ir T. Skieraus ūkis. Tuo tarpu rapsai šiame ūkyje peržiemojo sėkmingai.

Šiemet ūkyje užderėjo 85 ha rapsų, taip pat visi, kiek pernai rudenį buvo pasėta. Pasak agronomo, šį sezoną pavyko užauginti labai gausų žieminių rapsų derlių – užskaitomas svoris – net 4,2 t/ha.

Augintos dvi veislės: didžiąją dalį pasėlių užėmė Visby, likusią – DK Explicit. Agronomas džiaugiasi tuo, jog šį sezoną žieminius rapsus pavyko nukulti laiku, nuostolių dėl vėliau prasidėjusių lietingų orų išvengta. Gera buvo ir sėklų kokybė, pasėliai noko tolygiai, defoliuoti nereikėjo.

Šį rudenį ūkis nutarė padidinti žieminių rapsų plotą iki 120 ha ir pakeitė veislių asortimentą. Pagrindinė pasirinkta hibridinė veislė NK Technik, kuriai skirti didžiausi plotai. O likusioje dalyje laukų pasėti hibridaiVisby ir Garou. Agronomas sako, kad šiemet dėl užsitęsusios javapjūtės ūkyje rapsų sėja vėlavo. Jie pradėti sėti rugpjūčio pabaigoje ir planuota baigti sėją iki rugsėjo 5 d. Todėl ir nuspręsta auginti NKTechnik hibridą, kuris toleruoja vėlyvesnę sėją ir išsiskiria ypač intensyviu augalų vystymųsi ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Ne mažiau svarbus ir aukštas šios veislės derlingumo potencialas.

B.Petrikauskas, paklaustas, kokios yra sėkmingo žieminių rapsų auginimo ir žiemojimo ūkyje „paslaptys“, apžvelgia visą rudeninės priežiūros agrotechniką. O ji, kaip ir visur. Rudenį išberiama po 200 kg/ha NPK trąšų, pasėjus nupurškiama dirviniais herbicidais, vėliau naudojami augimo reguliatoriai. Tiek pernai, tiek šiemet naudojamas specialiai rapsams sukurtas augimo reguliatorius Caryx. Agronomo nuomone, svarbu rapsus laiku pasėti, kad augalai iki žiemos gerai išsivystytų. Pernai rudenį tą pavyko padaryti. Pasėlis buvo nupurkštas augimo reguliatoriumi Caryx. Nors per žiemos šalčius augalų viršūninė dalis šiek tiek apšalo, bet jie liko gyvybingi dėl stiprių šaknų, pavasarį iš šoninių pumpurų augalai išleido atžalas. Pavasarį dar kartą panaudojus Caryx, jis suvienodino augalų vystymąsi, skatino šakojimąsi. Tai padėjo suformuoti aukšto derlingumo potencialo pasėlį.

Anksti pavasarį ūkio pasėliai purškiami ir amino rūgščių preparatais. Kadangi ūkyje pagrindinė pasėliams tręšti naudojama azoto trąša yra skystas KAS, tai amino rūgščių preparato Microfert paprastai įdedama įKAS`ą, kuris išlaistomas pasėliuose. Pasak agronomo, pavasarį stengiamasi išlaistyti po 300 l/ha KAS`o kuo anksčiau, kai tik galima įvažiuoti į dirvas. Skystos trąšos labai greitai veikia. Be to, kartu augalus atgaivina ir amino rūgštys. Po savaitės žieminių rapsų pasėliuose jau išbarstomas amonio sulfatas. Per sezoną rapsams tręšti naudojama maksimali azoto trąšų norma.

Kalbėdamas, kaip užauginti derlingus žieminius rapsus, B. Petrikauskas pastebi, jog labai svarbu pataikyti tinkamiausią purškimo laiką insekticidais nuo žiedinukų, po to – nuo ligų. Pasak agronomo, ne vienerius metus auginant rapsus, jau įgyta patirties, išmokta tą padaryti. Jis prisimena, kad vienais metais ūkis gavo itin mažą rapsų derlių. Nesėkmė paskatino padaryti išvadas, suprasti, kokios buvo klaidos, ir stengtis iš jų pasimokyti, nekartoti ateityje. Agronomas pasakoja, jog tie nederlingi rapsai buvo sėti pakrikai, į ražienas. Be to, tuomet prastai veikė dirviniai herbicidai. Taigi rezultatai buvo nepatenkinami. Padaryta išvada, kad tokį sėjos būdą galima taikyti tik labai švariuose laukuose.

Pernai ūkis žieminius rapsus augino artose dirvose. Šį sezoną, deja, prieš sėją dirvų suarti nebespėta. Todėl ražienos du kartus giliai lėkščiuotos ir sėta. Iš karto po sėjos ne tik purškiama herbicidais, bet ir išlaistoma po 100 l/ha KAS trąšų. Agronomas pastebi, jog geriau būtų buvę azoto trąšas išlaistyti ant kviečių ražienų prieš sėją, kad jos pagreitintų šiaudų ir kitų augalinių liekanų irimą. Tačiau dėl užsitęsusių lietingų orų, kai nebuvo galima įvažiuoti į dirvas, nespėta to padaryti. Be to, ūkis užsiima ir gyvulininkyste, rugpjūčiui baigiantis reikėjo pjauti atolą (šiemet jis labai gausus) ir ruošti pašarus.

Paprašytas išvardinti bent kelis pagrindinius dalykus, labiausiai lemiančius rapsų žiemojimo sėkmę, B. Petrikauskas sako, jog svarbu daugelis dalykų. Tačiau svarbiausia rudenį laiku pasėti, pasirinkti tinkamą veislę ir iki rudens vegetacijos pabaigos suformuoti reikiamo išsivystymo augalus. Augalų augimui ir išsivystymui daug įtakos turi tinkamas tręšimas. „Jeigu sėja vėluojama (kaip šiemet), tai būtina surasti būdų, kurie paskatintų augalus kuo intensyviau augti ir vystytis (todėl ir laistome KAS`ą). Šios trąšos, skaičiuojant gryno azoto kainą, yra vienos pigiausių, be to, paprasta jas išlaistyti dirvoje. Tą darome savaeigiu purkštuvu, kuriuo per dieną galime įveikti ir 200 ha. Jeigu rapsus spėjame pasėti optimaliu laiku, tai rudenį atskirai azoto trąšomis netręšiame. Tačiau tręšimas per lapus boru, kitais mikro- ir makroelementais būtinas kasmet“, - sako B. Petrikauskas.

 Kiekvienas sezonas į priežiūros technologijas įneša savų pataisų. Prisiminęs pernykštes sėjos sąlygas (buvo labai sausos dirvos), agronomas pasakoja, kad dirvinius herbicidus nuo piktžolių teko purkšti naktį (kai buvo rasa), beveik dvigubai padidinus darbinio tirpalo vandens kiekį hektarui. Toks sprendimas pasiteisino, herbicidai veikė, pasėliai buvo švarūs. Šiemet vienuose laukuose iš karto po rapsų sėjos buvo purškiama herbicidais Brasan + Teridox. Kitur teko naudoti jau sudygusiems pasėliams tinkančius preparatus Butisan Avant + Teridox, nes dėl palankių sąlygų rapsai labai greitai sudygo.

Šiemet ūkis vasarinių rapsų neaugino. O užpernai turėjo. Tais metais jie užderėjo net geriau (3 t/ha) negu žieminiai, kurių derlių labai sumažino vėlyvos pavasarinės šalnos, buvusios augalų žydėjimo metu. Po to, rinkoje kritus rapsų supirkimo kainoms, vasarinių neauginta. Tačiau agronomas neatmeta galimybės, jog kitą pavasarį ūkis jų vėl sės, nes tiek žieminiai, tiek vasariniai rapsai labai svarbūs sėjomainai, yra vieni geriausių kviečių priešsėlių. Rapsai ir šių metų sudėtingomis derliaus nuėmimo sąlygomis išliko vienais pelningiausių augalų.

rapsai_mazas rapsu_auginimas_plunges_rajone_20160902_133108  
Facebook komentarai