Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Žemės vertė kyla – kaimo vietovėse brangsta visų paskirčių sklypai

Autorius: Danutė BAKAITYTĖ
žemės vertė
žemės vertė
Printer Friendly, PDF & Email

Per pastaruosius ketverius metus Šilalės savivaldybė laisvoje valstybinėje žemėje suformavo 25 įvairios paskirties sklypus. Visi jie buvo perduoti Nacionalinei žemės tarnybai ir parduodami aukcionuose. Tendencijos parodė, kad žemės vertė kyla net ir gerokai nuo administracinių centrų nutolusiose vietovėse.

Sklypų formavimas laisvoje miesto ir miestelių valstybinėje žemėje Šilalės savivaldybės valdininkams buvo nauja patirtis – iki tol nemaži plotai žemės, net ir mieste, dažniausiai buvo nenaudojami ar net apleisti. Nutarta, kad formuojant sklypus, savivaldybė nuostolių nepatirs, nes juos pirkdami, aukcionų dalyviai sumokės ne tik už žemę, bet ir už sklypo dokumentų parengimą bei įregistravimą.

Atrodo, kad išlaidos atsipirks su kaupu – nors ir ne iškarto. Daugumos sklypų kaina aukcionuose išaugo du, tris ar net daugiau kartų.

Šilalės miesto pakraštyje, Tauragės gatvėje esančio sklypo pradinė vertė buvo nustatyta 12,5 tūkst. eurų, parduotas už 35,6 tūkst. eurų. Rytinio kelio gatvėje 37 arų sklypas buvo įvertintas 9 400 eurų, o parduoti jį pavyko už 27 tūkst. eurų. Dvaro kaimo gatvėje trys sklypai buvo įvertinti po 5-6 tūkst. eurų, o nupirkti po 10 tūkst. eurų. Pūtvės pilies gatvėje suformuotas sklypas buvo įvertintas 14,3 tūkst. eurų, o parduotas už 17,3 tūkst. eurų.

Tačiau labiausiai pabrango Kvėdarnoje suformuotas žemės sklypas: nuo 2 362 iki 14 tūkst. eurų, o didžiausia kaina gauta už 4,1 ha sklypą Šilalės miesto Struikų gatvėje – aukcione jo kaina pakilo iki 41,2 tūkst. eurų.

Nors Šilalės rajone naujai suformuoti sklypai turi didelę paklausą, pirkėjai už juos mokėti neskuba. Tik už vieną sklypą pirkėjai iš karto sumokėjo visą sumą – 5 795 eurus. Šeši sklypai nupirkti išsimokėtinai per penkerius, vienas – per dešimtį metų, septyni – per penkiolika metų.

Įsigiję žemės sklypus išsimokėtinai, jų savininkai už pirkinius moka kartą per metus, o savivaldybei atitenka tik pusė pinigų. Tačiau Šilalės politikai neabejoja, kad nauda bus, nes brangiai pirktų sklypų žmonės nelaikys tuščių.

Tikimasi, kad komercinės paskirties sklypuose anksčiau ar vėliau kursis verslas, atsiras naujų darbo vietų, vyks statybos ir namų valdose – naujakuriai galvos apie verslą arba darbą, mokės mokesčius, augins vaikus, kurie lankys mokyklas.

„Tai  vienas iš kelių regionams gaivinti“, – įsitikinęs naujų sklypų formavimą inicijavęs buvęs Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Raimondas Vaitiekus.

Facebook komentarai

T Hegvita agro