Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žemės diena: ar saugome savo planetą?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Šeštadienį šventėme Žemės dieną. Šią dieną turėjome dar kartą pagalvoti apie tai, ar saugome savo planetą. Dalijamės bendra planeta, todėl mūsų veiksmai gali turėti įtakos toli ir ateityje gyvenantiems žmonėms, gyvūnams, augalams. Galima sakyti, mūsų elgesys palieka ilgalaikį atspaudą, tarsi pėdsaką. Taigi, savo veiksmais ir pasirinkimais galime sumažinti savo pėdsaką ir padėti kovoti su klimato kaita.

Šiandien pateiksiu keletą faktų, kurie verčia susimąstyti dėl planetos ateities.

2014–2020 m. 20 proc. ES biudžeto, t. y. apie 180 mlrd. eurų, išleista su klimatu susijusiai veiklai.

Nuo 1900 iki 2015 m. pasaulyje įvyko daugiau kaip 30 000 gaivalinių nelaimių, kurios padarė maždaug 6 trilijonų eurų vertinamos žalos.

2017 m. smarkūs potvyniai Pietų Azijoje pražudė daugiau kaip 1 000 žmonių, milijonams teko palikti namus.

Vandenynai per dieną sugeria apie 4 kg CO2 vienam asmeniui. 1901–2010 m. vidutinis jūros lygis visame pasaulyje pakilo 19 cm. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji yra ta, kad šildamas vanduo plečiasi ir užima daugiau vietos. Antroji priežastis – dėl visuotinio atšilimo greičiau tirpsta ledynai ir milžiniškos ledo plokštės Grenlandijoje bei Antarktidoje, todėl vandenynuose atsiranda daugiau vandens.

1990–2016 m. išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Europos Sąjungoje sumažėjo 23 proc.

Daugiau nei 70 proc. transporto priemonių išmetamų teršalų Europoje priklauso nuo kelių transporto.

Aviacija yra vienas sparčiausiai augančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių.

Pasaulio laivybos pramonė kasmet išmeta apie 1 milijardą tonų teršalų. Tai sudaro maždaug 3 proc. pasaulio bendro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Dabar labai plačiai diskutuojama apie pagrindines planetos problemas – klimato kaita, aplinkos tarša, itin dideli atliekų mąstai. Tačiau mažai kalbama apie tai, kas sukelia šias problemas? O visa tai sukelia planetos gyventojų beprotiškas vartojimo didėjimas. Planetos gyventojų pajamų didėjimas, ekonomikos globalizacija, technologinės naujovės, mažesni namų ūkio dydžiai, senėjantys gyventojai, įpročiai ir žinoma, vartojimo kultūra. 

Perkame ir nesuvartoję išmetame didelius kiekius maisto, kartu išmetame ir didelius kiekius pakuočių, televizijos ekranuose, žiniasklaidoje nuolat matome naujausių įvairios technikos modelių, maisto papildų, vaistų ir daugelio kitų prekių reklamą. Kaip dažnai susimąstome – ar mums tikrai reikia naujausio telefono modelio, jeigu dar turimas atliepia visus poreikius, ar tikrai turime vartoti pirktus maisto papildus, gal geriau suvalgyti morką iš savo daržo ar obuolį iš savo sodo?

Norėdami išsaugoti planetą tokią, kokią mums paliko mūsų protėviai, turėtume stabdyti tą beprotišką vartojimą. Turėtume atsakingai vartoti ne tik prekes, bet ir saikingai naudotis paslaugomis.

Facebook komentarai