Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žemdirbiai piktinasi, kad valdininkai menkina grūdų augintojus

Autorius: Salomėja PRANAITIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Žemdirbiai ir grūdų perdirbėjai piktinasi, kad Žemės ūkio ministerijos valdininkai menkina grūdų sektorių, esą šis gamina mažos pridėtinės vertės produkciją. Dėl tokio klerkų požiūrio augintojai gali netekti paramos atsinaujinančius energijos išteklius panaudoti grūdams džiovinti.

Prašydamos įvertinti ministerijos darbuotojų, esą pateikusių visuomenę galinčią klaidinti informaciją, darbą, ir patvirtinti faktais arba paneigti jų parengto dokumento teiginius, Lietuvos Žemės ūkio taryba, jungianti daugiausia šalies žemės ūkio gamyba užsiimančių ūkininkų ir bendrovių organizacijų, ir Grūdų perdirbėjų asociacija kreipėsi į žemės ūkio ministrą Andrių Palionį.

Daugiau nei tris dešimtmečius Kupiškio rajone, Šepetoje, ūkininkaujantis Antanas Dobrovolskis, „Agroetai“ sakė: „Jei javapjūtė lietingesnė, kviečiams, kitiems grūdams, grikiams, pupoms džiovinti sudeginame iki 30 tonų „raudonojo“ krosnių kuro. Tai nemaži pinigai“.

Pasak ūkininko, reikėtų ir naujų sandėlių, ir aplinkos neteršiančios saulės elektrinės, bet ją įsirengti vien savomis jėgomis brangu, todėl jam apmaudu, kad dėl ministerijos valdininkų siūlomos tvarkos, grūdų augintojai neteks galimybės gauti paramos įdiegti atsinaujinančių energijos išteklių technologijas.

Pagal Vyriausybės patvirtintą „Ateities ekonomikos DNR“ planą, Žemės ūkio ministerija pateikė projektą finansuoti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, daugiausia įrengiant saulės elektrines bei kolektorius žemės ūkio produkcijai džiovinti bei kitiems gamybos procesams.

Šis projektas būtų taikomas ūkiams, valdantiems iki 300 ha, teikiant prioritetą produkcijos džiovinimui. Tačiau jo įgyvendinimo plane nurodyta pretendentų į paramą tikslinė grupė: “Žemės ūkio subjektai, vykdantys daržininkystės – sodininkystės, gyvulininkystės, mišrios gamybos, augalininkystės – kitos nei grūdų auginimas, veikla”.

Toks pasirinkimas, pasak Žemės ūkio tarybos, nemaloniai nustebino ir kelia abejonių dėl projekto rengėjų įsigilinimo į žemės ūkio sektoriaus problemas.

Kreipdamiesi į ministrą žemdirbiai ir grūdų perdirbėjai teigia, kad pagrindinis augalininkystės produkcijos džiovintojas Lietuvoje yra grūdų sektorius, vidutiniškai per sezoną išdžiovinama apie 4 mln. tonų arba apie 80 procentų grūdų derliaus.

Todėl į galimų pareiškėjų sąrašą neįtraukus nei grūdų džiovinimo paslaugų teikėjų, nei perdirbėjų, rizikuojama nepasiekti minėtos priemonės gamtosauginių ir ekonominių tikslų.

Aiškindami, kodėl grūdų sektoriui, pretenduojant į paramą, balai neskiriami, ministerijos specialistai nurodo: „Grūdų ūkiai Lietuvoje gamina mažos pridėtinės vertės subsidijuojamą produkciją, kurios didžioji dalis, kaip žaliava, išvežama nesukuriant nei papildomų darbo vietų, nei pridėtinės vertės. Be to, ši šaka yra nesubalansuotai išaugusi ir skatina dirvožemio eroziją, oro bei vandens taršą ir prisideda prie gamtinių išteklių nykimo. Grūdų ūkių naudojamos gamybinės priemonės ir ištekliai dažniausiai yra pagaminti ne Lietuvoje, dėl to šių ūkių dalis gaunamų pajamų (įskaitant subsidijas ir mokestines lengvatas) „iškeliauja“ iš Lietuvos ekonomikos nesukuriant pridėtinės vertės“.

Toks Lietuvos grūdų augintojų ir visoje tiekimo grandinėje veikiančių verslų darbo sumenkinimas iš aukščiausių šalies institucijų, pasak žemdirbių organizacijų, yra įžeidžiantis, menkinantis ne tik viso sektoriaus pasiekimus, bet ir pačios ministerijos darbą.

„Lietuvoje užauginti kviečiai, žirniai, pupos yra žinomi pasaulyje ir vertinami, kaip kokybiška, konkurencinga produkcija. Net didėjant pasaulinėms grūdų atsargoms mūsų šalies žemdirbių užauginta ir įmonių eksportuota produkcija nuolat randa pirkėjų, yra pageidaujama prekė. Nesutinkame nė su vienu projekto aprašyme išsakytu argumentu apie sektoriaus pridėtinę vertę. Žemdirbiai – vieni pagrindinių darbo vietų kūrėjų kaime. Pirminės gamybos grandį aptarnauja mokslo, prekybos, technologijų kompanijos, diegiamos išmaniosios technologijos, įgyvendinamos šilumos efektą sukeliančių dujų išmetimą mažinančios priemonės. Žemdirbiai vis dažniau taiko dirvožemį tausojančias technologijas. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos įmonės, perdirbdamos ir prekiaudamos grūdais, sukuria bendrosios pridėtinės vertės, skaičiuojant vienam darbuotojui, vidutiniškai už 73,5 tūkst. eurų. Vien grūdų perdirbimo ir prekybos sektoriuje dirba keliolika tūkstančių darbuotojų. Vertinant visą grandinę, - tai ūkiai auginantys grūdus, sėklų ruošimo įmonės, augalų apsaugos priemonių ir trąšų bendrovės, transportas, uostas, kuris turėdamas apie 1 mln. t. talpų, perkrauna daugiau 5 mln. t. grūdų ir jų produktų“, – rašoma žemdirbių rašte.

Žemės ūkio taryba ir Grūdų perdirbėjų asociacija nori sužinoti ar minėto projekto aprašyme išdėstyti argumentai atitinka oficialią Žemės ūkio ministerijos poziciją grūdų sektoriaus atžvilgiu.

Žemdirbiai taip pat reikalauja statistiniais duomenimis ir faktais pagrįsti arba viešai paneigti aprašyme pateiktą informaciją, o už minėto dokumento parengimą ir žemės ūkio ministrui pateikimą pasirašyti, įvertinti atsakingų asmenų darbą.

„Atsižvelgdami į tai, kad dokumente išdėstytas valdžios institucijų požiūris į grūdų sektorių formuoja visuomenę klaidinančią informaciją ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, ministerijai neįgyvendinus mūsų prašymų, imsimės atitinkamų teisinių priemonių“, – teigiama Lietuvos Žemės ūkio tarybos Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos rašte žemės ūkio ministrui.

Prašydama ministro komentaro, „Agroeta“ į Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyrių kreipėsi rugsėjo 10 d. Anot ministro patarėjo Rosvaldo Gorbačiovo, dėl minėto dokumento teiginių, taip papiktinusių grūdų augintojus ir perdirbėjus, rengiamas atsakymas, artimiausiu metu jis bus išsiųstas. Esą dialogas su socialiniais partneriais vyks. O ministro Andriaus Palionio komentaro galima tikėtis, kai jis grįš iš atostogų, kurios truks iki spalio 9 d.

Facebook komentarai