Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Žemaitijos sostinė okupuoja kaimus

Autorius: Mikas JUOZAPAITIS
Telšių planas. Raudona spalva pažymėtos naujai prijungiamos teritorijos.
Telšių planas. Raudona spalva pažymėtos naujai prijungiamos teritorijos.
Printer Friendly, PDF & Email

Ar ne slaptuosius 1939 m. protokolus primena šis žemėlapis? Pagal jį – Lietuvos vyriausybės pernykščio nutarimo Nr. 1123 priedą – šiandien plečiasi Žemaitijos sostinė Telšiai. Pačiame Vyriausybės nutarime nė žodžiu neužsimenama apie tai, kokios naujos teritorijos patenka į Telšių miestą, užtat labai kruopščiai surašyta, kokie kaimai ar jų dalys nuo vienų kaimiškųjų seniūnijų prijungiami prie kitų – Gadūnavo, Luokės, Viešvėnų. O štai Telšių miesto teritoriniai pokyčiai pristatomi lakoniškai – miesto teritorijos ribos turi būti pakeistos „pagal pridedamus planus“.

Vadovaudamasi šiuo nutarimu ir planu, Telšių r. savivaldybės taryba nuo šių metų pavasario vieną po kito uoliai tvirtina sprendimus, kaip jie vadinasi, „keičiant geografines charakteristikas“. Taip Telšių sudėtyje atsidūrė Degaičių seniūnijai priklausančio Dimaičių kaimo dalis, Viešvėnų seniūnijai priklausančio Paežerės kaimo dalis. Vakar taryboje svarstytas ko gero paskutinis Vyriausybės plano fragmentas – Ryškėnų seniūnijai priklausančio Berkinėnų kaimo Dvaro gatvės perdavimas Telšiams. Apie kilometro ilgio Dvaro gatvė ir yra visa Berkinėnų kaimo apgyvendintoji dalis. Į Žemaitijos sostinę nuosekliai įjungiamos ne tik gatvės su namais ir žmonėmis, bet ir plyni laukai, kuriuose šiuo metu ganosi karvės.

Rajono tarybos posėdžio išvakarėse „Agroeta“ skambino į Ryškėnų seniūniją, tačiau jos atstovai pabijojo komentuoti šiuos savivaldybės veiksmus. Anksčiau yra tekę kalbėtis su kai kuriais seniūnijos darbuotojais, kurie sakė, kad gyventojai savivaldybės planais nėra patenkinti. Būdami kaime jie turėjo galimybę dalyvauti Kaimo plėtros programoje, gauti paramą keičiant asbestinius stogus ir kt. Pasikeis ir žemės mokesčių dydis, o jei plotas didelis, tai bus skaudus smūgis gyventojų biudžetui. Abejojama, kad miestas suteiks naujų patogumų, viską jau ir taip turi. Nors gatvės ir prastos, autobusai važiuoja, komunikacijos funkcionuoja.

Telšių r. savivaldybės Architektūros skyriaus vedėja Gintarė Baltrūnė bei mero patarėja Rugilė Kumžaitė „Agroetai“ tvirtino, kad šie sprendimai priimami vadovaujantis prie Vyriausybės nutarimo Nr. 1123 pridėtu planu.

Tarybos posėdyje tuo klausimu nuskambėjo tik viena abejonė. Tarybos narys Algirdas Bacevičius prisiminė ankstesnį savo kreipimąsi į merą dėl Lietuvos išdavikų vardais pavadintų miesto gatvių pavadinimų keitimo, tačiau jam buvę atsakyta, kad toks keitimas sukels nepatogumų gyventojams. Kitas tarybos narys, posėdyje iš mero išgirdęs patikinimą, kad Dvaro gatvės pavadinimas nesikeis, tik linktelėjo galva, atseit, tuomet viskas gerai. O kad tų gyventojų gyvenamoji vieta pasikeitė ir buvę Berkinėnų kaimo gyventojai tampa Telšių miesto gyventojais, niekam galvų nesusopo.

Vien ketvirtadienio sprendimo dėka Telšių miestas pagausės daugiau nei pusantro šimto gyventojų (tiek jų gyvena Berkinėnų kaime). O Telšių teritorija šio ir ankstesnių sprendimų pasėkoje išsiplės beveik 500 ha – Žemaitijos sostinė ūgtelės daugiau nei penktadaliu.

Facebook komentarai

T Hegvita agro