Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Z. Aleksandravičius apie laukinių paukščių daromą žalą: „problemą reikėjo išspręsti jau užvakar“

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Ne vienerius metus Lietuvos ūkininkų laukai kenčia nuo laukinių paukščių daromos žalos. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Zigmo Aleksandravičiaus, įsisenėjusią problemą dėl žalos atlyginimo reikėjo išspręsti kur kas seniau. 

„Jei valstybei tų paukščių reikia, turėtų drausti ir nuo jų padaromos žalos“

„Dieve, kokie tie paukščiai gražūs. Kaip jie klega. Koks vaizdas būna pamačius kokį pusantro tūkstančio paukščių savo lauke... Tačiau, jei valstybei tų paukščių reikia, turėtų drausti nuo jų padaromos žalos“, – įsitikinęs Kupiškio rajone ūkininkaujantis Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmas Aleksandravičius.

Vicepirmininko teigimu, ūkininkai dėl laukinių paukščių patiria didžiulių nuostolių, kurių niekas nepadengia. Z. Aleksandravičius sakė, kad kai kurių valdininkų požiūris į šią problemą netelpa į jokius supratimo rėmus.

„Kai vakar, valgydamas „zupę“, per radiją išgirdau teiginį, jog ūkininkai galėtų neauginti tokių augalų, kuriuos lesa paukščiai, net šaukštas iškrito. Nesusilaikiau ir paskambinau Aplinkos ministrui, pareiškiau jam užuojautą dėl tokių „specialistų“, – atvirai baisėjosi Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas.

Z. Aleksandravičius atmeta viešojoje erdvėje pasigirstančius kaltinimus, neva ūkininkai nemyli gamtos. „Mylime be proto. Bet į ką panašu, jei tie mylimi paukščiai suniokoja ne tik kelias dešimtis, bet dar daugiau hektarų augalų?“, – apgailestavo vyras.

Pasak Zigmo Aleksandravičiaus, problema velkasi dešimtmetį. Akivaizdžiausias pavyzdys, kaip valdžios žmonės, žemės ūkio, gamtosaugos ministrai ir visokie kitokie departamentų atstovai žiūri į kaimo žmogaus vargelius. Tiesa, problema pripažįstama, bet niekas jos nesprendžia.

„Manau, kad ir nespręs. Taip yra patogiau. Ministrai gražiai pašneka. Gal kada nors, dar po metų kitų ar dar vėliau ir pabandys ką nors daryti. Bet paukščių nenumaldomai daugėja ne procentais, o kartais“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas.

Z. Aleksandravičius nelinksmai juokavo, kad laukinės žąsys, užaugusios Lietuvos ūkininkų laukuose, išskrenda į Baltarusiją ar Rusiją ir ten yra sumedžiojamos.

„O galėtų būti ir kitaip. Valstybė galėtų nustatyti ūkininkams, pavyzdžiui, paukščių mėsos ir plunksnų planą. Neabejoju: pasiraitotumėme rankoves ir kaip mat tą planą įvykdytume“, – sakė ūkininkas.  

Kaimyninės valstybės su šia problema tvarkosi sėkmingai 

Z. Aleksandravičius su Kupiškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku Bronislovo Domža teiravosi, kaip su šia problema tvarkosi kaimynai latviai.

Pasirodo tenykščiai ūkininkai nuo laukinių paukščių gali gintis dviem būdais: sutarus su medžiotojais, paukščius leidžiama šaudyti, arba valstybė sumoka ūkininkams patirtą žalą. Lygiai taip pat elgiasi ir švedai.

„Kodėl pas mus taip negalėtų būti? Nėra kol kas Lietuvoje žemės ūkio ministro. Nematau aš. Matau tik, kad ministras važinėja pas ūkininkus, mokosi kažko. Tai gerai. Bet mums, ūkininkams, reikia sprendimų. Kuo greičiau, tuo geriau. Jei atvirai, tų sprendimų jau užvakar reikėjo...“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmas Aleksandravičius.      

Facebook komentarai