Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Vytautas Liakas: šiaudai – atliekos ar turtas?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Turtu atsikratoma negalvojant apie pasekmes bei ateitį.
Turtu atsikratoma negalvojant apie pasekmes bei ateitį.
Printer Friendly, PDF & Email

Ūkiuose pastebima labai didelė pažanga, tvarkant augalines liekanas ir ruošiant dirvas sėjai. Tačiau dar yra ir stebinančių reiškinių – matome gana daug išvežimui iš laukų paruoštų šiaudų. Kodėl nepaliekate šiaudų dirvožemiui? Išgirstame įdomų atsakymą: „kokia iš jų nauda, tik trukdo žemės dirbimui“. Jei puoselėsime tokį požiūrį, tikrai gali nelikti ką dirbti.

Geologijos mokslo atstovai sako, kad sparčiai vyksta dirvožemio dykumėjimas. Dažnai ūkininkai parduoda šiaudus ir perka trąšas. Sunku tuo patikėti, nes maisto medžiagos, esančios tonoje šiaudų, vertinamos 60-80 Eur. Šiaudai turi sugrįžti į dirvožemį. Aukštos žemdirbystės kultūros šalyse šiaudai naudojami kaip trąša. Šiauduose vidutiniškai yra 80 proc. organinių medžiagų. Celiuliozė, pentozanai, hemiceliuliozė, ligninas – energijos šaltinis dirvožemio mikroorganizmams, o mikroorganizmų suardytos organinės medžiagos labai svarbios humuso susidarymui.

Augalinių liekanų cheminė sudėtis tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio savybių ir meteorologinių sąlygų. Vidutiniškai šiauduose randama apie 0,5 proc. azoto, 0,25 – fosforo, 0,8 – kalio, 35 – 40 proc. – organinės anglies bei visa eilė mikroelementų. Pamatę, kiek šiauduose yra anglies, augintojai turėtų suklusti. Jei augalinėse liekanose daugiausiai anglies, tai reiškia, kad šio elemento augalams daugiausiai ir reikia. O ką mes darome išveždami šiaudus? Viduryje baltos dienos apvagiame dirvožemį ir derlių norime formuoti mineralinėmis trąšomis.

Kodėl yra galvojančių, kad šiaudai – blogis? Irstant šiaudams dirvožemyje, kai kurie irimo produktai veikia, kaip augalų augimo inhibitoriai. Toksiškas šių junginių poveikis gali stabdyti augalų šaknų augimą, trikdyti maisto medžiagų apykaitą, iššaukti augalų chlorozes.  Ypač daug nuodingų junginių išsiskiria vykstant anaerobiniams skilimo procesams. Matomai nuo to laiko, kai šiaudai būdavo užariami neparuošti, ir išlikęs požiūris, neva šiaudai kenkia augalų augimui. Jei dirvožemis biologiškai aktyvus, neigiamas anaerobinio irimo poveikis pastebimas mažiau. Tyrimais nustatyta, kad žalingo poveikio padeda išvengti azotas, tačiau azotas iššaukia kitas problemas. LAMMC mokslininkai 2005 m. jau nustatė, kad padidintos azoto normos inicijuoja kai kurių patogenų plitimą. Dėl to buvo ieškoma kitų sprendimų, kaip paspartinti augalinių liekanų mineralizaciją, nes šiaudus „nukenksminti“ galima stimuliuojant dirvožemio mikroorganizmus. Dėl to augalinių liekanų irimo sąlygoms dirvožemyje tenka svarbiausias vaidmuo. Toksiškus junginius, susidariusius augalinėms liekanoms irstant anaerobinėmis sąlygomis, greičiau įsavina specifiniai mikroorganizmai ir jų išskiriami junginiai stabdo humifikacijos procesus. Žemdirbiai su šiuo procesu susiduria, ataria kelių metų šiaudus, praktiškai nepakitusius ir turinčius aštrų pelėsių kvapą, o žinia, kur pelėsiai – gero nelauk. Anaerobinėmis sąlygomis susidarę toksiniai junginiai dirvožemyje išlieka ilgai, ypač vyraujant vėsiems orams, o pas mus rudenį anaerobiniams procesams sąlygos idealios. Kuo daugiau augalinėse liekanose azoto, tuo sparčiau vyksta jų mineralizacija, tačiau miglinių javų šiauduose azoto ir anglies santykis nepalankus sparčiai mineralizacijai, dėl to šį procesą reikia aktyvuoti. Anksčiau buvo rekomenduojama išberti azoto trąšų, bet tai, šių dienų kontekste, - neracionalus sprendimas. Mokslininkai žengė labai didelį žingsnį ir sukūrė pažangių augalinių liekanų mineralizaciją greitinančių technologijų.

Šiaudai, kaip trąša, turėtų būti pirmiausiai naudojami nederlinguose dirvožemiuose, jie pakeičia mėšlą. Šiaudus galima naudoti, kaip trąšą, visiems augalams, tik reikia laikytis kai kurių reikalavimų: šiaudų pjaustinių ilgis turėtų būti apie 5 – 10 cm, tolygus paskleidimas labai svarbus, šiaudus geriausiai po derliaus nuėmimo apdoroti specialiomis priemonėmis ir sekliai įterpti (bet jei dėl organizacinių ypatumų negalima to padaryti, galima 5 dienas ir neįterpti, mulčas neleis išgaruoti drėgmei). Humifikacijos proceso paspartinimui rekomenduojami specialūs preparatai. Tinkamai paruošti šiaudai po 3 savaičių jau netrukdo ruošti dirvas įprastomis priemonėmis, sėti tiesioginės ar juostinės sėjos sėjamosiomis, o augalai jau pirmais metais galės panaudoti apie 20 proc. azoto, 20 – 30 proc. fosforo ir 30 – 40 proc. kalio. Stebina tai, kad turėdami puikias trąšas vietoje, jomis atsikratome ir perkame brangesnes. Atrodo, kad pamirštos ekonomikos pamokos, o jas vertėtų prisiminti.

Facebook komentarai

T Hegvita agro