Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Vytautas Liakas: reikia planuoti darbus, keisti derliaus nuėmimo strategiją

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Natūralu, kad aukšto produktyvumo pasėliai dėl gamtos išdaigų neišlaikė spaudimo. Vytauto Liako nuotr.
Natūralu, kad aukšto produktyvumo pasėliai dėl gamtos išdaigų neišlaikė spaudimo. Vytauto Liako nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Žemdirbiai sako, kad įsimins ne tik šilta žiema, padovanojusi gražius pasėlius, bet ir gegužės 12 bei birželio 30 dienos, kai vienu atveju pasėlius užgriuvo sniegas, o kitu - gausus lietus. Meteorologų duomenimis tą dieną per 9 – 12 valandų, skirtinguose Lietuvos regionuose iškrito nuo 50 iki 104 mm kritulių, kai standartinė klimato norma birželio mėnesį – kiek daugiau nei 70 mm.

Dėl to natūralu, kad aukšto produktyvumo pasėliai neišlaikė spaudimo. Žinoma, jei tą naktį nebūtų dar pūtęs stiprus vėjas, gal situacija būtų kitokia, bet dabar yra kaip yra ir reikia planuoti darbus, keisti derliaus nuėmimo strategiją. Šiuo atveju labai didelis vaidmuo teko veislių savybėms, vienos nukentėjo labiau, kitos mažiau. Taip pat išryškėjo kai kurių kitų veiksnių įtaka (žemės dirbimas, sėklų norma, sėklų kokybė, tręšimas ir t.t.), šių veiksnių įtaką analizuosime, apibendrinsime ir pateiksime išvadas. Tuo labiau, kad ir bandymuose ta pati veislė viename laukelyje išgulė, o kitame panaudojus papildomas priemones augalai liko stovėti.

Tačiau dabar reikia galvoti apie derliaus nuėmimo strategiją. Ką reikėtų prisiminti? Bus ne vienas atvejis, kai kombainai pirmiausiai išvažiuos į sugulusius pasėlius, o stati bus paliekami. Praktika rodo, kad pirmiausiai reikėtų nuimti stačius pasėlius, o vėliau važiuoti į sugulusius.

Ilgamečių stebėjimų rezultatai rodo, kad užtrukus sugulusiuose pasėliuose, prarandamas stačių pasėlių derlius ir grūdų kokybė. Praėjus 5 dienoms nuo pilnosios brandos, vidutiniškai netenkama 0,3 t/ha derliaus, po 10 dienų, nuostoliai jau siekia 0,7 t/ha, po 15 dienų netenkama 1,11 t/ha grūdų, o po 20 dienų nuostoliai pasiekia 1,5 t/ha. Dėl to prasidėjus javapjūtei reikia įvertinti šiuos nuostolius ir atitinkamai planuoti pjūties eigą.

Ypač svarbu planuoti sėklai skirtų pasėlių derliaus nuėmimo darbus, nes dėl vėlavimo prarandamas ne tik derlius, bet nukenčia sėklų savybės. Vykdant derliaus nuėmimo stebėseną, nustatyta, kad nuimant derlių augalams pasiekus pilną brandą vidutinė 1000 sėklų masė buvo 46 g, po 10 dienų 1000 sėklų masė sumažėjo iki 43 g, o praėjus 20 dienų sėklų masė sumažėjo iki 38 g. Taip pat atitinkamai blogėjo ir laboratorinis sėklų daigumas.

Kuliant pilnosios brandos tarpsniu, laboratorinis sėklų daigumas buvo 97 proc. po 10 dienų – 92 proc., po 15 dienų – 92 proc., o po 20 dienų – 87 proc. Sėklų laboratorinis daigumas – labai svarbus rodiklis, nes nuo jo tiesiogiai priklauso sėklų lauko daigumas. Pirmuoju atveju, kuliant augalams pasiekus pilnąją brandą, sėklų lauko daigumas buvo 91 proc., o po 20 dienų – 65 proc. Tai labai svarbu, nes rudenį sėjant grūdus, nukultus pilnosios brandos tarpsniu, sekančiais metais kviečių derlingumas siekė 8,5 t/ha, pavėlavus 5 dienas - grūdų derlingumas sumažėjo neženkliai, vidutiniškai  0,2 t/ha, tačiau, vėluojant pjūtį 10 dienų, sekančiais metais vidutinis derlingumas buvo 7,5 t/ha. Tai reiškia, kad derliaus nuostoliai patiriami ne tik tais pačiais metais, bet vėlavimas turi įtakos ir sekančių metų grūdų derlingumui. Sėklinių pasėlių derliaus nuėmimą suvėlavus 20 dienų ir pasėjus tokias sėklas, sekančiais metais kviečių derlingumas tesiekė 5,4 t/ha. Manome, kad  mūsų pastebėjimai padės augintojams racionaliai planuoti derliaus nuėmimo darbus.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, jei išgulė visi pasėliai? Ankstesnių metų stebėjimai rodo, kad silpnai išgulusiuose žieminių kviečių pasėliuose 1000 sėklų masė buvo 46 g, laboratorinis sėklų daigumas – 97 proc., o sėklų lauko daigumas – 87 proc., o pasėjus tokias sėklas, derlingumas sekančiais metais buvo 6,0 t/ha. Nuėmus vidutiniškai išgulusius pasėlius, rodikliai buvo 44 g, 95 proc. ir 83 proc. bei 5,6 t/ha atitinkamai. Nukūlus stipriai išgulusius kviečius, gauti atitinkami rodikliai – 42 g, 93 proc., 70 proc. ir sekančių metų derlingumas – 4,6 t/ha. Manome, kad reikia gerai pagalvoti, ar verta sėti sėklas iš išgulusių pasėlių ir taikstytis su galimais derliaus nuostoliais dvejus metus iš eilės.

Kasmet patiriami derliaus nuostoliai, šiemet reikia būti ypač atidiems, nes daug investuota į augalų produktyvumo formavimą. Derliaus nuostoliai būna mechaniniai ir biologiniai. Biologinius jau aptarėm ir manome, kad pavyko susidaryti derliaus nuostolių struktūros vaizdą. Mechaniniai nuostoliai atsiranda dėl techninių nesklandumų. Tai - kombainų reguliavimas, netinkamai pasirinktas važiavimo greitis ir t.t. Šiemet į tai reikės atkreipti dėmesį, nes pasėliai sugulę ir nuostoliai didėja net teoriškai. Net geromis sąlygomis dėl techninių nesklandumų prarandama vidutiniškai 10 – 12 proc. derliaus. Inžinieriai sako, kad kuliant 8 t/ha grūdų, tinkamai sureguliuotas kombainas neturėtų išbarstyti daugiau kaip 120 kg/ha grūdų.

Dauguma augintojų jau pasiruošę derliaus nuėmimui ir tikėkimės malonės iš gamtos. 

Facebook komentarai