Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Vytautas Liakas: pokalbių tema – žieminiai rapsai

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Perteklinis augimo reguliatorių naudojimas, padidino ne tik išlaidas, bet skilus šaknims pavasarį įsimetė puviniai ir reikėjo dar papildomų išlaidų augalų atstatymui. Naudojant perteklinį augimo reguliatorių, reikia pagalvoti apie intensyvesnį boro, kalio ir amino rūgščių  naudojimą. Taip pat derėtų biologiniais preparatais valdyti patogenų populiaciją dirvos paviršiuje.
Perteklinis augimo reguliatorių naudojimas, padidino ne tik išlaidas, bet skilus šaknims pavasarį įsimetė puviniai ir reikėjo dar papildomų išlaidų augalų atstatymui. Naudojant perteklinį augimo reguliatorių, reikia pagalvoti apie intensyvesnį boro, kalio ir amino rūgščių naudojimą. Taip pat derėtų biologiniais preparatais valdyti patogenų populiaciją dirvos paviršiuje.
Printer Friendly, PDF & Email

Rapsai – lyg juodasis auksas. Tačiau, anot augintojų, šio „aukso“ gavybos išlaidos kasmet didėja. Dėl šių priežasčių ne viename ūkyje už Lietuvos ribų rapsų atsisakoma. Balkanų šalių didieji ūkininkai taip pat jau antri metai nustojo sėti žieminius rapsus. Jie sako, kad sunku pasiekti didesnį nei 5 t/ha derlingumą, o penkios tonos mažoka, lyginant su tuo, kiek reikia įdėti pastangų.

Tačiau jiems viskas parasčiau, nes rapsus gali pakeisti kukurūzais, saulėgrąžomis, padidėjo žieminių miežių plotai. Mes neturime tokio asortimento ir tenka rinktis augalus, kuriuos, atrodo, mokame geriausiai auginti. Ką reikėtų prisiminti auginant žieminius rapsus?

Augintojai turėtų žinoti, kad 70 proc. derliaus sukuriama rudenį. Būtina atkreipti dėmesį, kad pasirinkus nors ir geriausią veislę (dažniausiai žiūrima į produktyvumą Vokietijoje), rezultatas gali neatitikti lūkesčių, nes labai skirsis dirvožemio sąlygos ir, savaime suprantama, agrotechnika. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augalų produktyvumą, – dirvožemis ir tinkamas jo paruošimas.

Liemeninė rapsų šaknis per 5 savaites gali prasiskverbti iki 1 metro, bet tam reikia optimalių sąlygų. Jei bus suformuotas arimo padas, šaknis prasiskverbs tik iki pado, tokie augalai bus jautrūs aplinkos veiksniams. Jau dabar augintojai pastebi, kad žieminiai rapsai geriausiai auga derlinguose, struktūringuose ir gerai drėgmę išlaikančiuose dirvožemiuose. Dirvožemio humusingumas turėtų būti ne mažiau 1,8 proc., o dirvožemio pH – 6,0 – 6,5.

Dažnai pastebime, kad rapsai sėjami į dirvožemius, neatitinkančius augalų fiziologinių reikalavimų, tuomet didėja auginimo išlaidos, labai išauga užaugintos produkcijos savikaina. Taip pat nuo dirvožemio savybių priklauso ir augalų stresai, derlinguose dirvožemiuose augalai mažiau jautrūs herbicidų poveikiui. Šiemet ypač išryškėjo priešsėliniuose augaluose naudotų herbicidų poveikis. Daugelis pardavėjų sakė, kad reikėjo arti, bet gal reikėjo numatyti išliekamąjį poveikį ir įvertinti auginamų augalų jautrumą?

Pažangūs ūkininkai stengiasi negadinti dirvožemio intensyviu dirbimu, tai reiškia, kad specialistai turi įvertinti aplinkos veiksnius ir rekomenduojamas priemones. Daugelis ūkininkų dirvas ruošia taip, kad augalai galėtų įsavinti kuo daugiau maisto medžiagų, tada galima racionaliau panaudoti trąšas ir sumažinti išlaidas. Tačiau yra dar galvojančiųjų, kad viską galima išspręsti gausiu tręšimu. Kas geriau? Tinkamai paruošti dirvą ir leisti augalams įsavinti maksimalų maisto medžiagų kiekį (azoto iki 15 proc., fosforo iki 7 proc.), kurį leidžia dirvožemio sąlygos, ar didinti trąšų normas ir leisti augalams įsavinti minimalų maisto medžiagų kiekį (azoto iki 7-9 proc., fosforo iki 3 proc.)?

Šiuo metu žieminių rapsų augalų įvairovė labai didelė, nuo 4 iki 8 lapų, o kai kur ir daugiau. Koks bus žiemojimas? Galim tik spėlioti. Žiemojimui tiesioginės įtakos turi pasėlio tankumas.

Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad prieš vegetacijos pabaigą pasėlyje suskaičiavus 25 – 30 augalų kvadratiniame metre, peržiemojo 85 – 91 proc. augalų. Tai tik vienas iš veiksnių, norint užtikrinti peržiemojimą – dar reikės augalams ir padėti pasiruošti.

Anksti pasėti rapsai vystosi labai sparčiai ir jau dabartinės būklės gali žiemoti, bet dar daug laiko iki vegetacijos pabaigos. Daug dėmesio augintojai skiria augimo reguliavimui, nes augalai suformavę 4 lapus, pradeda formuoti stiebą ir jei „turi pakankamai laiko“ virš dirvos paviršiaus pakelia viršūninį pumpurą, kuris žiemą gali nušalti. Gerai, jei augalas stiprus, tai iš miegančių pumpurų išaugins šoninius ūglius ir produktyvumas stipriai nenukentės.

Augimas reguliuojamas specialiais preparatais, sukeliamas augalui stresas ir perskirstoma hormonų sintezė, taip sakant, stabdomas centrinio žiedyno apikalinis dominavimas. Aktyvėja citokininų sintezė ir formuojasi šoninės struktūros. Dažnai konsultantai, pamatę aukštus rapsų lapus, rekomenduoja perteklinį augimo reguliatorių naudojimą, bet reikia žiūrėti, kiek pakilęs viršūninis pumpuras, lapai nušals ir pridengs būsimus žiedynus. Pernai buvo rekomendacijų 2 – 3 kartus naudoti augimo reguliatorius. Kas atsitiko? Augalai patyrė stresą, neaugo stiebas, tačiau „neatlaikiusi slėgio“ plyšo šaknis, o ligų sukėlėjai to ir laukė, kad iš išorės galėtų patekti į šaknies vidų.

Pavasarį labai aiškiai buvo matyti bakterinių puvinių ir kitokių problemų, augalus reikėjo, tikra to žodžio prasme, reanimuoti. Kartais sunku suprasti, kodėl investuojama rudenį papildomai 30 – 40 Eur augalų stresavimui, tarsi būtų bijoma didesnio augalų produktyvumo.

Antra, augalų fiziologijos žinovai sako, kad nesaikingas augimo reguliatorių naudojimas gali pakenkti būsimoms žiedyno struktūroms. Gali reikėti antro reguliatorių naudojimo. Tačiau reikia įvertinti orų temperatūras ir kitus veiksnius. Konsultantai ir augintojai turi išmokti įvertinti augalų būklę, kad „juodojo aukso“ gavyba nepagrįstai nepabrangtų.

Priimtiniausia rekomendacija: optimalus sėjos laikas, 4 – 5 lapų tarpsniu augimo reguliatorius derinyje su fitohormonais, boro, kalio lapų trąšos, likus 3 savaitėms iki vegetacijos pabaigos – dar kartą kalio ir amino rūgščių derinys su biologiniu preparatu, slopinančiu patogenų plitimą. Ir viskas. Laukiam pavasario.

Kalio ir boro vaidmuo itin svarbus. Kalis inicijuoja maisto medžiagų įsavinimą. Tai svarbu šiuo metu. Savo ruožtu boras inicijuoja sukauptų lapuose cukrų pernešimą iš lapų į šaknis bei atsako už audinių elastingumą. Tai ypač svarbu, nes žiemoti reikia šaknims. Kuo daugiau jose cukrų, tuo didesnė peržiemojimo tikimybė. Tai labai svarbu, nes, jei augalai pasitiks pavasarį be reikiamo kiekio cukrų, jie paprasčiausiai negali atnaujinti gyvybinių procesų, bus silpni. Labai panašu į tam tikrą diabeto formą, kai trūksta organizme cukraus. Dėl to dėmesį reikėtų sutelkti į teisingą augalų mitybą.

Sudėtingiau augimo reguliatorius naudoti, pasėjus rapsus į intensyviai dirbtą žemę. Ten dabar yra augalų su 5 ir su 2 lapais, dar yra ir dygstančių. Orientuotis reikia į didžiausius augalus. Pasitarus su konsultantais, reikėtų augimo reguliatorių normą padalinti pusiau ir antrą kartą purkšti praėjus 10 – 14 dienų po pirmojo purškimo.

Siekiant maksimalaus rapsų sėklų „juodojo aukso“ derliaus, reikia viską labai tiksliai apskaičiuoti ir siekti ne didžiausių išlaidų, o didžiausio pelningumo.    

Facebook komentarai

T Hegvita agro