Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Vyras žuvauja, žmona – verda žuvienę

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Vitalijus ir Dzintra – žvejas ir šeimininkė.
Vitalijus ir Dzintra – žvejas ir šeimininkė.
Printer Friendly, PDF & Email

Užventyje (Kelmės r.) gyvenantis Vitalijus Popovas žvejyba užsikrėtė dar vaikystėje. Kol žvejoti nemokėjo, kaimynui bent meškeres įsisiūlydavo panešioti. Profesionalus muzikantas, dabar išėjęs į pensiją, savo pomėgiui gali skirti daugiau laiko. „Aš prigaudau žuvų, o žmona Dzintra  išverda nuostabią žuvienę“, – sakė V. Popovas. 

Pirmąjį laimikį atėmė piktavaliai

Užventyje gimusio, užaugusio ir dabar Ventos pašonėje gyvenančio Vitalijaus Popovo didžiausias gyvenimo pomėgis – žvejyba.

„Kai tik sugebėjau meškerę nulaikyti rankose, tai ir žvejojau. Iki tol kaimynui įsisiūlydavau bent jo meškeres  ar kitus žvejybos įrankius panešioti. Buvau koks penkiametis, ne vyresnis. Traukė mane žuvelės, nors tu ką“, – su šypsena „Agroetai“ pasakojo Vitalijus. Užventiškiui keista, kad žvejyba susidomėjo nuo mažumės, nes nei jo tėvui, nei motinai toks užsiėmimas visiškai nerūpėjo. Tiesa, tikras žvejas buvo kaimynas. 

Dažniausiai Vitalijus Popovas žvejodavo ir tebežvejoja žemaičiams šventoje Ventos upėje. Vyriškis  prisiminė, jog prieš kelis dešimtmečius Venta buvusi daug galingesnė, negu dabar. Kokie ledai pavasariais upe plaukdavo, kokios bangos mušdavosi! Ir žuvų seniau upė daugiau leisdavo sugauti. Dabar dėl smarkių sausrų Venta senka.

Pirmasis Vitalijaus Popovo laimikis ir buvo pagautas Ventoje – ištraukė nedidelę lydekaitę, nuleidus Užvenčio malūno tvenkinį. „Bet pamatė mano sugautą žuvelę vyresni vaikai ir atėmė. Labai buvo liūdna“, – prisiminė sėkmingai-nesėkmingą pirmąją savarankišką žvejybą. 

Vitalijui Popovui labai patinka žvejoti ir žiemą. Ypač per atlydį, kai dideli speigai nespaudžia. Kai dar dirbo Užvenčio kultūros centre, buvo suorganizavęs poledinės žūklės varžytuves.

Žvejoja ir Latvijoje

Beveik prieš dešimtmetį Vitalijus Popovas susipažino su kaimyninėje Latvijoje, Papėje gyvenusia Dzintra, o po trejų metų draugystės – sukūrė šeimą.

„Todėl tenka ir Latvijoje, žmonos sodyboje ant kranto, pažvejoti. Man atrodo, kad seniau Lietuvoje daugiau žuvų būdavo negu kaimyninėje šalyje. Dabar lyg ir atvirkščiai“, – pasakojo.

Dažniausi Vitalijaus laimikiai – žiobriai, plekšnės. Pagauna ir lydekaičių, ešerių, karšių. Namuose žvejas turi keletą lydekų galvų iškamšų – prisiminimui. Didžiausia užventiškio pagauta lydeka iš Juodlės ežero prie Šaukėnų svėrė 7,5 kilogramo. Todėl ir žuvies galva atrodo įspūdingai. 

Pažvejoti su Vitalijumi Popovu nevengia ir jo žmona Dzintra. Abu labai mėgsta įvairiausią, skirtingai paruoštą žuvį valgyti. Jei nepasiseka pagauti, žuvų nusiperka. „Mano žmona verda nuostabią žuvienę. Niekur skanesnės nesu ragavęs. Ir per šventes Užventyje Dzintros žuvienę visi valgiusieji giria“, – šypsojosi Vitalijus.

Dabar jau pensininkas Vitalijus Popovas visą gyvenimą draugavo su muzika: vadovavo liaudiškos muzikos kapelai, grojo gitara, pūtė dūdą, dainavo vyrų vokaliniame ansamblyje. Jo žmona irgi mėgėja dainuoti. Beje, moteris greitai išmoko lietuviškai su žemaitišku atspalviu kalbėti, nors iki apsigyvenimo Užventyje nė vieno lietuviško žodžio nežinojo.

Vitalijus Popovas be didžiausio savo pomėgio – žvejybos – dar yra ir giedotojas, palydintis su giesmėmis į paskutines keliones tiek pažįstamus, tiek ir svetimus žmones. O jo žmona Dzintra, radusi laisvą minutę, imasi rankdarbių. Dažniausiai vilnones pirštines, sukneles, šlepetes ar ilgas raštuotas kojines, tokias, kokios jos gimtojoje Latvijoje populiarios, mezga.

Facebook komentarai

T Hegvita agro