Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Vilkų sumedžiojimo limitas 175: tai daug ar mažai?

Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Žiniasklaidoje pasirodžius Aplinkos ministro įsakymo “Dėl vilkų sumedžiojimo per 2020 - 2021 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo” užvirė diskusijos tarp vilkų globotojų, medžiotojų bei ūkininkų dėl numatomų leisti sumedžioti pilkių skaičiaus: 175 daug ar mažai?

Kaip skaičiuotos vilkų šeimos?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos darbuotojai rinko duomenis apie vilkų stebėjimą Lietuvos teritorijoje.

Medžiotojai ir visi kiti piliečiai filmuotą ar fotografuotą medžiagą apie vilkų buvimą tam tikroje teritorijoje privalėjo siųsti į “Biomon” sistemą. Į sistemą pateikus tik neginčytinus įrodymus apie vienoje vietoje nufotografuotą ar nufilmuotą ne mažesnę kaip 4 galvų vilkų grupę arba ryškius vienu metu paliktus jos pėdsakus, skelbiama, kad toje vietovėje gyvena viena vilkų šeima. Tačiau duomenys į “Biomon” plaukė vangiai ir tuo apskaitos būdu nustatyta, kad Lietuvoje gyvena tik 10 vilkų šeimų. 

Taikytas ir kitas vilkų šeimų apskaitos metodas, kai šeimų skaičius nustatomas, atlikus sumedžiotų jauniklių ir palikuonis turėjusių patelių genetinius tyrimus. Šiuo metodu surastos 44 Lietuvoje gyvenančių vilkų šeimos. Susumavus abiem apskaitos metodais gautus rezultatus, nustatyta, kad Lietuvoje iš viso gyvena 54 vilkų šeimos ir, vadovaujantis vilkų sumedžiojimo limitų nustatymo metodika, kai šeimų skaičius dauginamas iš skaičiaus 3,25, kas reiškia vidutinį jauniklių skaičių šeimoje, 2020-2021m. medžioklės sezonui nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas. Daug tai ar mažai?

Apgailestaujant tenka pripažinti, kad nežinomas tų vilkų šeimų skaičiaus nustatymo tikslumas. Vėl tenka naudoti liūdnai pagarsėjusį pasakymą, kad Lietuvoje tikrai gyvena ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos. Tačiau kas imsis atsakomybės pareikšti, kiek vilkų iš tikrųjų Lietuvoje gyvena? Kad Lietuvoje gyvena ženkliai daugiau vilkų šeimų, galima teigti, įvertinus visą eilę faktų, liudijančių apie vilkų gaujų buvimą tose teritorijose, kur pilkių neužfiksavo abu taikyti apskaitos metodai. Pagal Medžioklėtyros laboratorijos vilkų skaičiuotojų grupės vadovės Renatos Špinkytės - Bačkaitienės pastebėjimą, sužymėjus žemėlapyje suskaičiuotų vilkų šeimų buvimo vietas, atsirado daug baltų dėmių, kur pagal apskaitų rezultatus vilkai, atseit, negyvena.

Viena tokia didžiulė baltoji dėmė apima beveik visą Suvalkiją. Bet juk ten žmonės matė vilkus, vilkai ten pjovė gyvulius, bet, pasirodo, jų ten nėra... Apskaitos rezultatai pagal genetinius tyrimus remiasi atsitiktiniais duomenimis, nes medžiotojai, kaip besistengtų, niekaip negalėjo nušauti tyrimams tinkamus žvėris tik iš atskirų šeimų. Kiek atsitiktinai tai pavyko padaryti – toks ir rezultatas.

Antras apskaitos metodas priklausė nuo medžiotojų ir kitų piliečių aktyvumo, turėjimo tinkamos įrangos, laiko ir noro filmuoti ar fotografuoti plėšrūnus bei tinkamai medžiagą pateikti žvėrių skaičiuotojams. Nėra nustatytas ir vienos vilkų šeimos vidutiniškai užimamos teritorijos plotas. Šioje srityje atliktų tyrimų Kanadoje, Aliaskoje ar Sibiro platybėse Lietuvai nepritaikysi. Lietuvoje labai gausios kanopinių žvėrių ir bebrų populiacijos, nekalbant jau apie naminių gyvūnų tankį, tad vilkams gausu maisto, o miškų masyvai palyginus maži, tai viena vilkų šeima neužima didelio ploto.

Tačiau kas pasakys, kokį plotą ji užima? Gerai, kad pasak vilkų skaičiuotojų grupės vadovės, šiųmetinėje apskaitoje nepasitaikė atvejų, kai gretimuose plotuose vilkų šeima buvo užfiksuota abiem apskaitos metodais ir nereikėjo spręsti, ar ten stebėta ta pati ar skirtingos šeimos. Bet tai tik dėl to, kad labai mažai šeimų nustatyta duomenų pateikimo "Biomon" metodu. Kai vilkų stebėtojai bus aktyvesni, reikės spręsti ir vienos vilkų šeimos gyvenamosios teritorijos dydžio nustatymo problemą. Ar ir vėl bursime, žiūrėdami į lubas?

Praėjusią žiemą nebuvo sniego, tad apskaita pagal pėdsakus nuolatiniuose maršrutuose iš viso nevyko.

Tad kai taip vykdoma apskaita, apie kokį bent kiek teisingo sumedžiojimo limito nustatymą galima kalbėti? Tai dėl kokių spėlionių, būrimo iš kavos tirščių ar debesų išsidėstymo danguje laužomos ietys tarp vilkų mylėtojų, medžiotojų, ūkininkų ir grybautojų? Tačiau nustatyti vilkų sumedžiojimo limitą, galima pabandyti lyginant su praėjusio medžioklės sezono sumedžiojimo apimtimis. Praėjusiais metais vien tik iš genetinių tyrimų buvo nustatytos 53 Lietuvoje gyvenančios vilkų šeimos, tad pagal metodiką galėjo būti nustatytas 172 plėšrūnų sumedžiojimo limitas. Tačiau buvo leista sumedžioti tik 120 žvėrių. Nors limitas buvo įvykdytas, likus daug laiko iki vilkų medžioklės sezono pabaigos, Aplinkos ministras neatsižvelgė į ūkininkų ir medžiotojų prašymą limitą padidinti iki 150 galvų. Tad jeigu praėjusį sezoną buvo galima leisti sumedžioti 172 vilkus, tai įvertinus prieauglį, šį sezoną tikslinga sumedžioti ne mažiau kaip 200 pilkių.

Nepagrįstos vilkų mylėtojų ašaros

Pasirodžius numatomų leisti sumedžioti vilkų skaičiui, apsiašarojo “Baltijos vilko” vilkų globėjų atstovai: atseit, per staigiai didinamas pilkių sumedžiojimo limitas nuo praėjusį sezoną leistų sumedžioti 120 iki 175 žvėrių. Tačiau turint galvoje, kad praėjusį sezoną buvo galima leisti sumedžioti ne 120, o 172 vilkus, tas limito padidinimas yra netgi per mažas – reikėtų sumedžioti bent 200.

Vienas “Baltijos vilko” atstovas teigė, kad nustačius 175 vilkų sumedžiojimo limitą, praktiškai vilkai bus medžiojami per visą jiems medžioti leistą laikotarpį ir limitavimas nustos prasmės. Tačiau kadangi Lietuvos vilkų niekaip neįmanoma suskaičiuoti (kitų licencijuojamų žvėrių apskaita patikėta medžiotojams ir niekas nereikalauja filmuoti briedžių ar elnių ir jų populiacijos tik gausėja. Ar vilkai jau tapo Lietuvoje nykstančia rūšimi?), kaip tik tikslinga būtų vilkų populiacijos gausą reguliuoti tik medžioklės terminais.

Nuo amžių glūdumos vilkai buvo visais įmanomais būdais naikinami ištisus metus, mokamos premijos už jų sunaikinimą, tačiau išliko, tad protingos trukmės medžioklės termino nustatymas jau ir yra ženkli jų apsaugos priemonė. Medžiojant be limitų, be skubėjimo, kad suspėti pamedžioti vilkus, sulaukus sniego, nes pasibaigus limitui ji bus nutraukta, metams bėgant nusistovėtų tam tikras daugiau ar mažiau pastovus sumedžiojamų vilkų skaičius, o jų populiacija išliktų gyvybinga.

Reikalui esant, medžioklės trukmę būtų galima sutrumpinti. Ateityje gali atsitikti ir taip, kad pagerėjus apskaitoms, bus nustatoma vis daugiau Lietuvoje gyvenančių vilkų šeimų ar net gaujų ir nustatytų sumedžiojimo limitų medžiotojai gali neįveikti per pilkių medžioklei skirtą laikotarpį.

Tai gal geriau tų limitų atsisakyti, dar nesulaukus to momento. Ir pasibaigtų beprasmis tąsymasis tarp piliečių, save laikančių vilkų globėjais, ir pasisakančių už normalų vilkų gausos reguliavimą. Medžiotojams padidėtų atsakomybė už vilkų daromą žalą, negalint pasiteisinti, kad vilkų šaudyti neleidžia valdžia. Tačiau ištisus metus reikėtų palikti teisę “išimti iš gamtos” probleminius vilkus.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA