Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Vilko ir šuns mišrūnės ateitis – galvosopis aplinkosaugininkams

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
AAD nuotr.
AAD nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) paskelbė iš naujo svarstysiantis galimybes Panevėžio ir Kauno rajonuose laikyti vilko hibridą. Taip elgtis AAD specialistus paskatino paėjusį savaitgalį kilusi pasipiktinimo banga, kai paaiškėjo, kad daugiau kaip dvejus metus panevėžietė namuose augino ne šunį, o vilko ir šuns mišrūną.

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, toks gyvūnas turėtų būti arba išvežtas į užsienio rezervatus, arba užmigdytas. Už gyvūnų teises kovojančios organizacijos neslepia – nė vienas iš šių būdų nėra humaniškas, nes gamtoje namuose augęs ir prie žmonių prisirišęs gyvūnas neišgyventų, o užmigdyti – taip pat vargu ar būtų žmogiška.

„AAD gavo duomenų, kuriais remiantis, bus iš naujo įvertintos vilko hibrido laikymo aplinkybės. Naujai paaiškėjusias aplinkybes tiria AAD Panevėžio valdybos pareigūnai. Informaciją visuomenei apie tyrimo rezultatus bus pateikta tyrimui pasibaigus“, – skelbia AAD.

Kitokios išvaizdos, bet draugiška

Istorija, dėl kurios dabar AAD pareigūnams tenka sukti galvą, prasidėjo beveik prieš pustrečių metų, kuomet vienas pažįstamas panevėžietei Silvai Budrei paliko auginti pamiškėje rastą mažytį šuniuką. Tai buvo kalytė, kuri augo kartu su kitais šeimininkės auginamais šunimis.

Moteris net neįtarė, kad naujasis jos globotinis – Luna gali būti ne šuo. Voljere prie namų auganti kalytė buvo draugiška ir labai prisirišusi prie šeimininkės ir jos sūnaus. Buvo draugiška net ir su kaimynų vaikais, kurie atbėgdavo į kiemą pažaisti su šunimis. Tiesa, kai kurių šaltinių teigimu, Luna draugiška galėjo būti ne su visais – esą buvo atvejis, kuomet ji vieną kartą užpuolė kaimynę ir jos šuniuką.

Šeimininkė neslepia, kad tam tikrų įtarimų jai kėlė augintinės nelabai įprasta išvaizda – kailiu labai jau buvo panaši į vilką, bei tai, kad niekad negirdėjo jos lojančios.

Prireikė DNR tyrimų

Įtarimai taip ir būtų likę įtarimais, jei S. Budrė nebūtų sumasčiusi išvykti iš Lietuvos. Praėjusių metų rudenį moteris kreipėsi į įvairias organizacijas, ieškodama kam galėtų skubiai gyvūną perduoti. Taip panevėžietės augintinė pateko į gyvūnų prieglaudą „Laukinė Lesė“. Jos darbuotojai iš karto suabejojo Lunos kilme, nes ji jiems atrodė kaip vilkas.

Tad apie tai, kad S. Budrės laikomas gyvūnas gali būti vilko patelė, buvo informuotas AAD. Jai buvo atiliktas DNR tyrimas. Jis parodė, kad Luna yra pirmos kartos vilko ir šuns hibridas – vienas iš jos tėvų buvo vilkas, o kitas – šuo.

Dėl ateities – nežinia

Pasikeitus planams moteris dabar nori susigrąžinti augintinę, tačiau ji vis dar glaudžiasi netoli Kauno esančioje prieglaudoje „Laukinė Lesė“, nes aplinkosaugininkai Lunos grąžinti šeimininkei negali ir rodo į įstatymus. Mat vilkų hibridai visoje Europoje yra laikomi laukiniais gyvūnais ir auginti tokius žvėris namuose neleidžia Lietuvos įstatymai, kaip ir paleisti į laisvę. Todėl aplinkosaugininkai S. Budrei pasiūlė tris kelius, kurių vienas netrukus atkrito, nes neatsirado nė vienos mokslo įstaigos, kuri norėtų priglausti bei tirti Luną. Dar vienas kelias – išvežti mišrūnę į užsienyje, pavyzdžiui Vokietijoje, kuriamus specialius rezervatus tokiems hibridiniams gyvūnams, o trečiasis kelias – Luną paprasčiausiai užmigdyti.

Tačiau, anot S. Budrės, nė vienas aplinkosaugininkų pasiūlytas variantas jos netenkina, nes ji nori Luną globoti toliau, yra pasiruošusi ją sterilizuoti, kad negalėtų turėti palikuonių, ir auginti savo sodybos voljere. Lunos šeimininkės siekį palaiko ir įvairios gyvūnų globos organizacijos, susirūpinusios, kad prie žmonių prisirišęs šuns ir vilko mišrūnas gamtoje neišgyventų. O užmigdyti neagresyvų ir sunkiai nesergantį gyvūną – taip pat vargu ar būtų humaniška.

Tačiau galimybės hibridą auginti namuose nenumato įstatymai. Pagal juos vilką sodyboje auginti būtų galima, kaip ir šunį, tačiau šuns ir vilko mišrūną – jau ne.

Facebook komentarai