Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Vilkaviškis ir Marijampolė – vilkų pamirštas kraštas?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Apibendrinant pasibaigusį 2019–2020 metų vilkų medžioklės sezoną galima išskirti du aiškius aspektus. Pirma – per jį buvo leista sumedžioti didžiausią iki šiol plėšrūnų skaičių. Ir antra – 120-ties limitas išnaudotas gana anksti, priešingai nei praėjusiais metais. Ką tai rodo, ar vilkų išties padaugėjo? Ieškant atsakymo belieka kliautis statistiniais duomenimis.

Atakų fiksuojama nedaug...

Suvalkijos pakraštys – Marijampolės ir Vilkaviškio rajono savivaldybių gyventojai su vilkų atakomis nors ir susiduria, bet jos nėra itin dažnos. Bent jau taip portalui „Agroeta.lt“ teigė šių savivaldybių administracijų Žemės skyriaus specialistės.

„Iki šiol užfiksuoti 6 atvejai. Visi 2019 metais. 2020 metais nesikreipė nei vienas pareiškėjas“, – duomenis atskleidė Marijampolės savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Sidonija Barišauskienė.

Vilkaviškio rajone išpuolių buvo užregistruota šiek tiek daugiau. „2019 metais gauti 16 ūkininkų prašymai dėl vilkų padarytos žalos. Iš viso papjauta 16 gyvulių, iš jų 15 galvijų prieauglis ir 1 ožka“, – vardijo šios savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistė Jūratė Bindokaitė.

Ji taip pat pažymėjo, kad šiemet kol kas nesulaukta nei vieno pranešimo. Tačiau tam yra aiški priežastis. „Šiuo metu gyvuliai laikomi uždaryti tvartuose. Paprastai vilkai pjauna gyvulius ganyklose“, – pasakojo J. Bindokaitė.

...bet reguliariai

Iš tiesų, oficialūs duomenys Marijampolėje ir Vilkaviškyje galėtų būti ir didesni. Mat pasirodo, ne visi ūkininkai kreipiasi dėl patirtos žalos. „Žinomi 3 ūkininkai, kurie nesikreipė dėl žalos atlyginimo, nes jų ūkiniai gyvūnai nebuvo registruoti veterinarijos tarnybos duomenų bazėje“, – atskleidė S. Barišauskienė.

Tuo tarpu Vilkaviškio rajono savivaldybės specialistė tokių duomenų neturėjo. Tačiau taip pat pritaria, kad dėl žalos atlyginimo gali nesikreipti tik tie, kurie nėra registravę savo gyvulių Ūkinių gyvūnų registre. Mat tuomet jie neturi dokumentų, kurie įrodytų, kad papjauti gyvuliai yra išties jų.

Kad ir kaip bebūtų, tai nekeičia kito fakto – vilkų atakos netapo retesnės. Nepaisant to, kad šiemet jų medžioklės limitas ir buvo padidintas. „2018 metais gauta 15 ūkininkų prašymų. Todėl manau, kad vilkų daroma žala nemažėja“, – pritarė J. Bindokaitė. 

Jai paantrino ir Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistė, pažymėjusi, kad rodikliai apie vilkų padaromą žalą kasmet yra panašūs.

Kvota per maža

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ne taip seniai kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą bei kitas atsakingas institucijas prašydamas, kad dar šį sezoną būtų padidinta vilkų medžioklės kvota. Panašu, jog tokiam reikalavimui pritaria ir suvalkiečiai.

J. Bindokaitė išsakė iš ūkininkų girdimą nuomonę. Pasak specialistės, šie norėtų, jog vilkai būtų medžiojami ištisus metus. Kad plėšrūnų populiacija didėja, galvoja ir Marijampolės savivaldybės administracijos atstovė. Remiantis tam tikrais skaičiavimais tokia pozicija gali turėti gana tvirtą pagrindą.

Paskutinį kartą tikslesni duomenys apie vilkų populiaciją buvo surinkti 2018 m. Praėjusiais metais, nesant sniego, to padaryti nebuvo įmanoma. Tačiau dar prieš pora metų skaičiavimai bylojo, jog Lietuvoje gyvena 34 vilkų šeimos.

Iš karto reikėtų pabrėžti, kad prie vilkų šeimų priskiriamos tik didesnės gaujos. 3 narių, vilkų poros ir vieniši vilkai prie šeimų nepriskaičiuojami. Taigi, realus plėšrūnų skaičius gali būti gana didelis. Tą liudija ir po 2018 metų sezono atlikti sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai. Tuomet nuo medžiotojų rankos krito 103 vilkai, o tyrimai atlikti 99. Paaiškėjo, kad net 55 plėšrūnai buvo iki 1 metų ir iš skirtingų šeimų.

Vis dėlto, vilkų medžioklės kvotos didinimas lieka atviru ir ginčus keliančiu klausimu.

Facebook komentarai