Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Vietoje lietuvių, gyvenančių iš pašalpų, žemdirbiai ūkiuose įdarbina ukrainiečius

Autorius: Laima UŽUPĖ
Printer Friendly, PDF & Email

Iš legaliai įsidarbinančių užsieniečių Lietuvoje daugiausia yra krovinių transporto priemonių vairuotojų ir darbininkų, žadančių dirbti statybų sektoriuje. Tačiau pastaruoju metu ir agroverslo srityje vis dažniau susimąstoma apie darbo jėgą iš Rytų. „Lietuvos kaime darbuotojų trūkumas milžiniškas, dirbti niekas nenori, tad ukrainiečių tik daugės“, – prognozuoja darbdaviai.

Atvažiuoja dirbti ir užsidirbti

Kėdainių rajono ūkininkas Virgilijus Kuprevičius savo moderniame daržininkystės ūkyje yra įdarbinęs iš Ukrainos atvykusius traktorininkus.

„Esu jais labai patenkintas. Jei ukrainietis atvažiuoja, jo tikslas yra užsidirbti“, – pasakoja V. Kuprevičius.

Gimtinėje  dažnai neuždirbantys ir 100 eurų, čia jie gali tikėtis tokio paties atlyginimo kaip ir mūsų šalies darbininkai, todėl suinteresuoti dirbti daugiau ir ilgiau, kad kuo didesnį uždarbį parvežtų į Ukrainą, kur palikę šeimas, mažus vaikus. Samdyti ukrainiečius ūkininkas planuoja ne vienerius metus, nes Lietuvos kaime, jo teigimu, dažnam bedarbiui naudingiau gauti pašalpą ir nelegaliai uždarbiauti, nei dirbti nuolat. 

Pasitelkia įdarbinimo agentūras

Dėl darbuotojų stygiaus ūkininkams jau tenka keisti savo veiklą, atsisakyti kultūrų, kurioms prižiūrėti reikia daug darbo rankų. Anksčiau auginusi kopūstus ir braškes, šiemet dėl darbininkų  trūkumo Vilniaus rajone Kenoje ūkininkaujanti Eglės ir Ježi Gvozdovič šeima šių kultūrų atsisakė.

„Situacija graudi, darbuotojų trūkumas milžiniškas, niekas nenori dirbti. Atrodo, stengiesi užtikrinti geriausias sąlygas, bet tik pasitaiko proga gauti geresnį darbą ir išeina“, – pasakoja ūkininkė.

Norėdama savo ūkyje įdarbinti užsieniečius, ūkininkė jau kreipėsi į jų įdarbinimo agentūrą. Bendradarbiavimą su ja žada atnaujinti ir kitais metais. Jos nuomone, užsieniečių įdarbinimas Lietuvos kaime tik spartės. 

„Kaime paprasčiausiai visiškai nėra darbingų žmonių“, – pritaria Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis. Jo teigimu, rudenį vyksiančioje asociacijos konferencijoje ši problema bus aptariama. Bus siekiama susirinkti informaciją apie darbo jėgos poreikį.

Perdirbėjai jau „įsivažiavo“

Viena iš šviežios mėsos tiekėjų Lietuvoje AB „Krekenavos agrofirma“ jau kuris laikas naudojasi ne tik ukrainiečių, bet ir baltarusių, gruzinų, moldavų, kazachų, tadžikų paslaugomis. Pasak šios bendrovės personalo vadovės Daivos Milašienės, užsieniečiai sudaro apie dešimtadalį visų darbuotojų, o vadinamuosiuose „kritiniuose“ skyriuose net apie trečdalį.

Mėsos išpjaustytojai, skerdikai, iškaulintojai iš Lietuvos jau seniai emigravę, tad užsieniečiai yra gera paspirtis.

Įdarbinimo agentūras anksčiau pasitelkdavusiems perdirbėjams šių paslaugų prireikia vis rečiau: į Lietuvą atvažiuoja čia jau dirbančių užsieniečių rekomenduoti artimieji, pažįstami.

Žemdirbio įdarbinimas – problema

Darbdaviai pastebi, kad Lietuvoje lengviausia įdarbinti vairuotojus, kurie turi pažymėjimus, įrodančius jų kvalifikaciją ir suteiktas kategorijas, o žemės ūkyje daug vadinamųjų darbų „be specialybės“, todėl čia užsieniečių įdarbinimas tampa problema.

„Žinoma, tai nėra pati geriausiai apmokama šaka, bet ir atsakomybės čia minimalios, tad patenkame į užburtą ratą“, – pastebi vienas darbdavys.

Užsieniečių įdarbinimo reikalavimai esantys „gremėzdiški“: jei Lietuvos pilietis tą patį darbą gali dirbti būdamas nekvalifikuotu ir specialūs reikalavimai jam nekeliami, tai tokioje darbo vietoje norintis dirbti užsienietis privalo turėti kvalifikaciją ir būtiną darbo stažą.

Valstybinės darbo inspekcijos pastebėjimu, daugiausiai užsieniečių nelegalaus darbo atvejų  nustatoma statybos sektoriuje. Neteisėtą veiklą vykdo užsieniečiai, kurie neturi leidimų nei gyventi, nei dirbti Lietuvos Respublikoje, o turi tik Šengeno šalių vizas ir leidimus dirbti Lenkijoje arba atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu.

Naujų darbo vietų bus daugiau     

Užimtumo tarnyba, apklaususi kelis šimtus žemės ūkio sektoriaus darbdavių, prognozuoja, kad 2019-2020 m. žemės ūkio sektoriuje dirbs 4,5 proc. daugiau darbuotojų. Šie darbdaviai 2019-2020 m. planuoja steigti 1,2 tūkst. naujų darbo vietų. Į jas, ūkininkų nuomone, dažnu atveju teks įdarbinti ir užsieniečius.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas yra atkreipęs dėmesį, kad užsienio specialistų įdarbinimas visada yra susijęs su tam tikromis problemomis. Atvykstant daug užsienio darbuotojų, kurie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, gali nebedidėti atlyginimas vietos gyventojams.

Facebook komentarai

T Hegvita agro