Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Vėjo energetikos plėtra: jėgainės ir jūrose, ir net ūkininkų laukuose

Autorius: Agroeta
Vėjo energetikos plėtra: jėgainės ir jūrose, ir net ūkininkų laukuose
Vėjo energetikos plėtra: jėgainės ir jūrose, ir net ūkininkų laukuose
Printer Friendly, PDF & Email
(Kaunas, sausio 17 d.) Tiek Europos valstybėms, tiek ir tarptautinėms kompanijoms vis aktyviau orientuojantis į aplinką tausojančią energiją, vėjo energetikos sektoriui per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas reikšmingas augimas. Tarp vėjo energetikos lyderių Europoje – tokios šalys kaip Vokietija, Nyderlandai, Danija, Portugalija, Airija ir Jungtinė Karalystė. Koja kojon su jomis siekia žengti ir Lietuva, pirmoji Vidurio ir Rytų Europos valstybė, parodžiusi nusiteikimą ateityje gaminti tik švarią energiją. Lietuva – pavyzdys kitoms šalims Norint pasiekti gerų rezultatų, verta lygiuotis į lyderius. Tarp vėjo energetikos sektoriaus pirmūnių Europoje šiuo metu yra Vokietija, kur bendra instaliuota vėjo jėgainių galia siekia 56 GW, Ispanija (23,2 GW) ir Jungtinė Karalystė (18,9 GW). Tuo metu pagal vėjo energijos dalį elektros energijos balanse pirmauja Danija, kur vėjo jėgainės pagamina daugiau kaip 40 proc. visos sunaudojamos elektros energijos, nors instaliuota galia yra palyginti nedidelė – 5,5 GW. Per artimiausius metus šalis minėtą procentą ketina dar labiau padidinti. Lietuva neatsilieka nuo šių šalių strateginiame lygmenyje ir sparčiai vejasi praktiniame. Visai neseniai tapome pirmąja Vidurio ir Rytų Europos valstybe, patvirtinusia atsinaujinančių išteklių naudojimu grįstą energetikos strategiją. Iki 2050 m. 100 proc. šaliai reikalingos elektros ir šilumos energijos gaminsime iš atsinaujinančių šaltinių, o reikšmingiausias vaidmuo siekiant šio tikslo atiteks vėjo energetikai. Planuojama, jog per ateinančius 10 metų iš vėjo pagaminamos energijos kiekis turėtų išaugti 3 kartus, o per ateinančius 30 metų – beveik 10 kartų. Šiuo metu Lietuvoje instaliuota vėjo jėgainių galia kartu sudėjus siekia 540 MW. Preliminariais duomenimis, jos per praėjusius metus pagamino 1,1 TWh elektros energijos. 2017 m. pagamintas kiekis siekė 1,3 TWh arba apie 12 proc. visos šaliai reikalingos elektros energijos. Kaip „Agroetai“ pastebi Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius, itin vėjuotomis dienomis jėgainės gali sugeneruoti ir trečdalį tądien šalyje suvartotos elektros energijos, o tai turi teigiamos įtakos elektros kainai „Nord Pool“ biržoje. Didesnis efektyvumas – mažesnės kainos Didelis viso sektoriaus žingsnis į priekį – tobulėjančios technologijos, leidžiančios gaminti vis galingesnes ir efektyviau veikiančias turbinas. Lietuvoje galingiausios vėjo elektrinės galia iki šiol siekė 3 MW. Tačiau Danijos turbinų gamintojas „Vestas“ jau skelbia apie naują sausumos vėjo turbinų kartą – 4,0 MW-plius. Vokietijos gamintojo „Enercon“ gaminami 4,2 MW modeliai instaliuojami vėjo jėgainių parkuose. 4,0-4,5 MW galingumo turbinas žemo ir vidutinio stiprumo vėjų regionams gamina kompanija „Nordex“, 4,8 MW galingumo sausumai tinkančias turbinas vėjo jėgainių parkų vystytojams siūlo „GE Renewable Energy“. Tiesa, yra ir mažų vėjo elektrinių gamintojų, siūlančių įsigyti nedidelio galingumo jėgaines. Pavyzdžiui, kompanija „Mill & Gale“ siūlo įsigyti turbinas, kurių gali siekia nuo 20 iki 60 kW. Jos yra ne tokios didelės, todėl jas paprasčiau atsivežti ir lengviau sumontuoti bei prižiūrėti. Technologinės naujovės lemia mažesnius elektros energijos gamybos vėjo jėgainėse kaštus, o atitinkamai ir jos kainas. Tai parodė ir 2018 m. užsienyje vykę aukcionai, kuriuose dėl paramos varžėsi vėjo ir saulės energijos gamintojai. Pavyzdžiui, Danijoje pasiūlymų kiekis, kurio sulaukta iš investuotojų, gerokai viršijo aukcionuojamą megavatų kiekį. Pateiktų projektų galia kartu sudėjus siekė 540 MW, o biudžetas – 34 mln. eurų. Tarp šešių nugalėtojų buvo 3 sausumos vėjo ir 3 saulės jėgainių projektai. Susumavus, jų galia siekė 104 MW. Vidutinis aukcione laimėtas priedas prie rinkos kainos, kuris bus mokamas 20 metų, siekė 0,31 euro cento už kilovatvalandę. O per kaimyninėje Lenkijoje vykusį aukcioną 23 sausumos vėjo jėgainių projektų vystytojai pateikė 31 pasiūlymą dėl 1 GW. Jų pasiūlymai svyravo nuo 0,37 iki 0,5 euro cento už kilovatvalandę. „Numatyta, kad įgyvendinant naująją Lietuvos energetikos strategiją, bus rengiami technologiškai neutralūs aukcionai. Jų modelį praėjusių metų pabaigoje patvirtino Seimas, o iki vasaros turėtų būti paruošti ir reikalingi poįstatyminiai teisės aktai.  Šiuose aukcionuose dėl priedo prie rinkos kainos galės varžytis visos atsinaujinančių išteklių rūšys – vėjas, saulė, hidro, biomasė, biodujos. Pirmojo aukciono galima tikėtis jau šių metų pabaigoje, o kalbant apie kainas, kurios varžysis aukcione, jų galime tikėtis panašių kaip ir kaimyninėje Lenkijoje – iki 5 centų už kilovatvalandę“, – „Agroetai“ sako A. Radavičius. Švari energija – vis prieinamesnė Šiaurės Europos šalys didelį potencialą mato ir vėjo jėgainių parkų vystyme jūrose. Šiuo metu daugiausia tokių jėgainių turi Danija, Nyderlandai, Belgija, Jungtinė Karalystė. Savo ruožtu Lietuvos energetikos ministerija 2018 m. pabaigoje paskelbė apie studiją, kuria bus siekiama įvertinti vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje galimybes. Tai leistų išnaudoti stabilesnius ir stipresnius jūrinius vėjus ir taip užtikrinti dar geresnius gamybos rezultatus. Įdomu ir tai, kad Vokietijoje bei Nyderlanduose praėjusiais metais vyko aukcionai, kurių metu vėjo jėgainių parkų jūrose vystytojai pirmą kartą nepretendavo į valstybės paramą. Žinoma, šie parkai dar nėra pastatyti, tačiau tai rodo, kad vėjo jėgainėse jūroje gaminama elektros energija tampa vis konkurencingesnė, nors dar prieš kelerius metus tai atrodė vargiai įmanoma. „Lietuvoje pirmųjų vėjo elektrinių jūroje dar turėsime palaukti. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jos yra būtinos norint įgyvendinti iškeltą tikslą ir visą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kol kas daugiausia dėmesio sukoncentruota į vėjo energetikos plėtrą sausumoje, o tai reiškia investicijas atokesnėse Lietuvos savivaldybėse. Kartu tai – ir darbo vietos gyventojams, ir mokesčiai į savivaldybių biudžetą, ir galimybė žemių savininkams, tarp kurių – ir ūkininkai, gauti papildomų pajamų ją nuomojant elektrinių statytojams. Vėjo jėgainės dažniausiai statomos žemės ūkio paskirties žemėje, tad ūkininkai, gaudami papildomų pajamų iš nuomos, gali ir toliau sėkmingai ją dirbti“, – sako A. Radavičius. Regimantas BALTRUŠAITIS
Facebook komentarai

T Hegvita agro