Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Valdžių atskyrimo problema, lietuviškų politinių koalicijų kontekste

Autorius: Dr. Bernaras IVANOVAS
Bernaras Ivanovas.
Bernaras Ivanovas.
Printer Friendly, PDF & Email

Išrinkus naują Lietuvos prezidentą, kilo koalicijos sudarymo šaršalas. Išryškėjo rinkimus pralaimėjusios partijos lyderio konfrontacija su, paradoksaliai populiariu premjeru. Įdomiausia tai, kad jų kovos epicentre atsidūrė populiarusis Seimo pirmininkas, kurį žūtbūt atstatydinti siekė R. Karbauskis.

Esminė problema čia yra paprasčiausias valdžių atskyrimo principas, kuris aiškiai nusako LR Konstitucijoje procedūras, neleidžiančias Seimo pirmininko skyrimo paversti formalumu.

Tai yra padaryta sąmoningai, siekiant užkirsti kelią politikų apetitams, totaliai užvaldant valstybę ir įvedant vienos grupės diktatą.

Kodėl Seimas po išrinkimo balsuoja dėl Seimo pirmininko pirmiausia? Todėl, kad jis atstovauja visam Seimui. Čia paliekama svarbi vieta opozicijai, nepriklausomiems deputatams ir pan. Be to, Seimo pirmininkas pakeičia Prezidentą, kuris, pagal Konstituciją apskritai turi būti nepartinis.

Noras paversti Seimo pirmininko skyrimą formalumu byloja apie požiūrį į įstatymų leidybą. Ar čia kam nors nekyla noras paversti įstatymų priėmimą tiesiog formalumu? Tai labai pavojinga situacija, kuri parodo jos sumanytojų politinės kultūros pobūdį. Ideologija, opozicija, net frakcijos formavimo principai nieko nereiškia. Jeigu partneriams trūksta deputatų, juk galima pasiųsti širinskienes. Jos viską išspręs, tačiau ką tai reiškia Konstitucijos požiūriu?

Kažkada V. Leninas tokią padėtį gan taikliai įvertino, sakydamas, kad „pagal formą yra teisinga, tačiau iš esmės tiesiog pasityčiojimas“.

Pridursime, kad pasityčiojimas, žiūrint iš viešojo intereso perspektyvos. Deja, pastarasis visiškai nerūpi pačiai visuomenei, kuri iki šiol kapanojasi sovietinės sąmonės pelkynuose. Juk sovietmetis ne Cvirkos paminkle ar kokio tilto balvonuose. Jis politikų ir visuomenės narių galvose. Tad ar reikia stebėtis teisinio nihilizmo triumfu Lietuvoje? Jis yra tiesioginė visuomenės mąstymo projekcija politikoje. Manau, jog dabar besiklostanti situacija politikoje yra pilietiškumo egzaminas visuomenei. Deja, ji jo neišlaikė ir tokiu būdu pramušė dar vieną politinės kultūros dugną.

Facebook komentarai

T Hegvita agro