Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Valdžiai ūkininkų interesai neatrodė svarbūs

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
Eismas dabartiniu Via Baltica ruožu pasienyje su Lenkija itin intensyvus.
Eismas dabartiniu Via Baltica ruožu pasienyje su Lenkija itin intensyvus.
Printer Friendly, PDF & Email

Neatsižvelgdama į Marijampolės bei Kalvarijos krašto ūkininkų bei verslininkų nuogąstavimus, kad Via Baltica automagistralės plėtra pasunkins sąlygas jų veiklai, Vyriausybė šiandien patvirtino magistralinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybinės sienos (nuo 56,83 iki 97,06 kilometro), kuris yra Via Baltica transporto koridoriaus dalis, rekonstravimo specialųjį planą.

Žemę – paims, statinius – griaus

Šis Vyriausybės nutarimas atvers galimybes pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Į planuojamą susisiekimo koridoriaus ribą patenka 745 žemės sklypai ir žemės sklypų dalys, kuriuos planuojama naudoti visuomenės poreikiams. Iš jų Marijampolės savivaldybės teritorijoje – 415 ir Kalvarijos savivaldybės teritorijoje – 330 žemės sklypų.

Kai kurie žemės sklypai visuomenės poreikiams bus paimami visi, kitų – tik nedidelė dalis. Tačiau bus ir tokių atvejų, kuomet žemės savininkams iš turėtų daugiau kaip hektaro sklypo beliks vos 20 ar 30 arų ar net ir dar mažiau. Mat žemė visuomenės poreikiams bus paimama ne tik tiesiogiai automagistralei, bet ir jungiamiesiems keliams tiesti.

Kiek daugiau nei 40 kilometrų ilgio kelio ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos numatoma praplatinti iki 4 eismo juostų, vietoje buvusių vieno lygio sankryžų įrengti skirtingų lygių sankryžas, sankirtas, tunelinius pravažiavimus, viadukus. Taip pat triukšmo slopinimo priemones, aplinkosaugines priemones gyvūnams. Kelias po rekonstrukcijos atitiks automagistralėms keliamus techninius reikalavimus. Važiavimo greitį juo numatoma padidinti iki 130 km/val., sumažinti avaringumą ir pagerinti eismo saugumą, tranzitinį transportą atskirti nuo vietinio transporto, panaikinti visas vieno lygio sankryžas ir nuovažas, sankryžas rengti išlaikant 5 km atstumą tarp jų bei įgyvendinti nustatytus aplinkosauginius reikalavimus.

Į rekonstruojamo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai planuojamą susisiekimo koridoriaus teritoriją patenka 60 pastatų ir inžinerinių statinių, kuriuos planuojama griauti dėl rekonstruojamo kelio išplėtimo. Marijampolės savivaldybės teritorijoje planuojama griauti 24 pastatus ir inžinerinius statinius, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje – 36. Tai ir ištisos sodybos, ir pavieniai pastatai.

Planuojama, kad automagistralės ruožas nuo 56,83 iki 84,30 km, bus priderintas prie jau dabar esančios trasos, statytos nuo 1975 iki 1990 metų, o ruožas nuo 84,30 km bus tiesiamas naujomis vietomis, maždaug už pusės kilometro nuo dabartinio magistralinio kelio.

būsima trasa

Via Baltica kelio nuo Marijampolės iki valstybinės sienos su Lenkija rekonstrukcija finansuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, preliminari projekto vertė sieks iki 435 mln. eurų. Planuojama rangos darbus pradėti 2021 m., pabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Įgyvendinant projektą nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus, jis turėtų būti baigtas 2025 m.

Nepasitenkinimo negirdėjo

Dar rengiant šį specialųjį planą valdžios siekis nutiesti naują greitkelį nuo Marijampolės iki valstybinės sienos su Lenkija sulaukė vietos verslininkų bei ūkininkų pasipiktinimo. Mat, pagal specialųjį planą, nelieka tiesioginio išvažiavimo iš automagistralės į degalinių teritorijas, žemdirbiai bus priversti sunkiąja technika į savo laukus važiuoti jungiamaisiais keliais gal ne vieną dešimtį kilometrų, kol galės viadukais ar tuneliais kirsti automagistralę. Su tokiais sunkumais jau susiduria Marijampolės, Kazlų Rūdos savivaldybių, Prienų rajono ūkininkai, ūkininkaujantys ties neseniai baigtu tiesti kitu Via Baltica automagistralės ruožu tarp Garliavos ir Marijampolės.

Anot abipus dabartinio kelio Marijampolė-valstybinė Lietuvos ir Lenkijos siena ūkininkaujančių ūkininkų, jau dabar jiems yra sudėtinga su žemės ūkio technika pasiekti kitapus intensyvaus eismo kelio esančius laukus, ypač su kombainais, kita sunkiąja žemės ūkio technika. „Esame suradę keliukus, kaip lengviau pasiekti laukus, kur kirsti magistralinį kelią yra ir mums, ir šiuo keliu važiuojantiems saugiausia. Tačiau, nutiesus automagistralę, ją kirsti privalėsime tik jungiamaisiais keliais, kurie gali būti per siauri manevruoti žemės ūkio technikai“, – svarstė ne vienas „Agroeta.lt“ kalbintas ūkininkas.

Nerimą ūkininkams kelia ir tai, kad, nutiesus automagistralę, kai kuriose vietose atsitiks taip, kad didelė dalis ūkininko laukų bus vienoje automagistralės pusėje, o kelios dešimtys arų liks kitoje. Važiuoti dirbti tokių mažų laukelių neapsimokės, net ir gyvulių ten nenuginsi. Todėl tokie žemės sklypeliai, ūkininkų nuomone, nuvertės.

Kai kurie ūkininkai nuogąstauja, kad automagistralė gali atsidurti pernelyg arti jų sodybų, dėl to gali kentėti ne tik jie patys, bet ir laikomi gyvuliai – juos vargins nuolatinis triukšmas, vibracija.

Tiek verslininkai, tiek ir ūkininkai ne kartą savo nuogąstavimus išsakė tiek specialiojo plano rengėjams, tiek vietos, tiek ir šalies valdžiai. Tačiau susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, teikdamas Vyriausybei tvirtinti specialųjį planą, tikino, kad visos suinteresuotos institucijos – tiek ministerijos, tiek Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybių administracijos jam pritarė be pastabų.

„Rengiant specialųjį planą buvo surengtas ne vienas susitikimas su gyventojais bei verslo atstovais. Su gyventojais susitarimas yra pasiektas, su verslo atstovais – iš dalies, nes su vienu degalinių tinklu vyksta teisminiai ginčai. Tačiau visuomenės poreikiai yra svarbesni už verslo interesus“, – Vyriausybės posėdyje aiškino susisiekimo ministras J. Narkevič.

Facebook komentarai

T Hegvita agro