Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

V. Vasiliauskas: ši krizė yra istorinis šansas transformuoti Lietuvos ekonomiką

Autorius: ELTA
V. Vasiliauskas: ši krizė yra istorinis šansas transformuoti Lietuvos ekonomiką.
V. Vasiliauskas: ši krizė yra istorinis šansas transformuoti Lietuvos ekonomiką.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad COVID-19 pandemijos sukelta krizė pasaulyje gali tapti istoriniu šansu Lietuvai transformuoti savo ekonomiką. Jis taip pat priduria, kad, nors Lietuvos verslo aplinka pasaulio reitinguose vertinama gerai, vienas iš pagrindinių iššūkių konkuruojant su kitomis valstybėmis išlieka žemas darbo našumas.

„Krizė yra galimybė ir galbūt istorinis šansas transformuoti Lietuvos ekonomiką. Pandemija, jei veiksime kryptingai, gali būti reikšmingų pokyčių katalizatorius investicijų ir inovacijų srityje“, – Lietuvos banko organizuotoje ekonomikos konferencijoje „Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“ sakė jis.

V. Vasiliauskas pažymėjo, kad, nors verslo aplinka vertinama gerai, didžiausiu iššūkiu išlieka žemas darbo našumas šalyje.

„Lietuvos verslo aplinka pasaulio reitinguose vertinama gerai. Užimame maždaug 11 vietą Pasaulio banko (PB) „Doing business“ reitinge ir pirmaujame tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. Tačiau to neužtenka.

Vienas iš esminių iššūkių konkuruojant dėl investicijų – palyginti žemas darbo našumas, augantis, deja, dvigubai lėčiau nei atlyginimai. Per pastarąjį dešimtmetį realus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 54 proc., našumo augimas tesiekė 25 proc.“, – teigė jis.

Nors spartų Lietuvos ekonominės konvergencijos tempą iki pandemijos lėmė žemesnės pridėtinės vertės veiklos, siekiant tvaraus ekonominio augimo, būtina atsigręžti ir į kitas alternatyvas, teigė V. Vasiliauskas.

„Iki pandemijos Lietuvos ekonominės konvergencijos tempas buvo vienas sparčiausių ES. Gana sparčią ūkio plėtrą pasiekėme remdamiesi žemesnės pridėtinės vertės veiklomis. Kurį laiką toks augimas yra dėsningas reiškinys (...), tačiau tvari, ilgalaikė konvergencija nėra duotybė. Anksčiau ar vėliau visi turimi resursai išnaudojami, o ekonomikos plėtra reikšmingai sulėtėja“, – konferencijoje sakė jis.

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, Lietuvai būtina investuoti siekiant pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų gamybos.

„Be investicijų nebus ir inovacijų, o be inovacijų neįmanoma technologinė pažanga, kuri yra nenutrūkstamo našumo augimo šaltinis. Iš to šaltinio pasisemti būtina, jei norime pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų gamybos. Toks perėjimas atvertų spartesnio, ilgalaikio tvaraus augimo perspektyvas“, – sakė jis.

V. Vasiliauskas tikino, kad būtent dabar yra geras metas pasitelkti viešąsias investicijas pokyčiams Lietuvos ekonomikoje įgyvendinti.

„Būtent dabar yra labai geras metas pasitelkti viešąsias investicijas realių pokyčių įgyvendinimui. Visų pirma, todėl, kad pandemijos šokas pasaulio ekonomikoje struktūrinis, todėl tikrai tikėtina, kad jis palūkanų normas kuriam laikui įtvirtins dabartinėse žemumose. Ekonomikos logika sako, kad pigiais pinigais reikia sumaniai pasinaudoti.

Antra – išaugo viešųjų investicijų reikšmė, nes gyvename nežinioje. Pandemija verčia verslą atidėti investicinius sprendimus. Lietuvos bankas prognozuoja, kad privataus verslo investicijos šiemet sumažės maždaug apie 13 proc. (...). Vangiai investuojantis verslas slopina skatinamųjų pinigų politikos priemonių efektyvumą, o į tai šiandien orientuota visa centrinė bankininkystė, taip pat ir Europos centrinis bankas. (...) todėl reikėtų kur kas aktyvesnių viešojo sektoriaus veiksmų“, – pažymėjo jis.

V. Vasiliauskas taip pat pridūrė, kad neapibrėžtumo periodais viešosios investicijos yra daug efektyvesnės nei įprastai.

„Naujausi tarptautinio valiutos fondo tyrimai rodo, kad neapibrėžtumo periodais viešosios investicijos yra daug efektyvesnės nei įprastais, ramiais laikotarpiais. Tiek didinant bendrąjį vidaus produktą (BVP), tiek skatinant privačias investicijas“, – teigė V. Vasiliauskas.

V. Vasiliauskas taip pat pabrėžė, kad būtina susirūpinti ir darbo jėgos kvalifikacija Lietuvoje, kadangi efektyvus investavimas į modernią infrastruktūrą galimas tik turint aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

„Turime rimčiau susirūpinti darbo jėgos kvalifikacija, nes daugiau nei trečdalio darbuotojų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Tai, sakyčiau, yra siauras butelio kaklelis, stabdantis investicijų srautą (...).

Technologinė pažanga reikalauja investicijų į darbuotojų įgūdžius, švietimą, mokymosi visą gyvenimą programas. Ir ne tik tam, kad darbuotojai neprarastų darbo vietų. Tik turint aukštos kvalifikacijos darbuotojus investicijos į modernią infrastruktūrą būtų iš tiesų prasmingos ir leistų nuimti visą skaitmenizacijos derlių“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA