Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

V. Liakas: žieminiai rapsai – sudėtingi „pacientai“

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Ūkininkai pastebėjo, kad pasėliai praretėjo, bet tai natūralu, nes fotosintezės procesas nepakankamai intensyvus ir efektyvus, augalams nepakanka mitybos elementų visiems ūgliams išmaitinti.
Ūkininkai pastebėjo, kad pasėliai praretėjo, bet tai natūralu, nes fotosintezės procesas nepakankamai intensyvus ir efektyvus, augalams nepakanka mitybos elementų visiems ūgliams išmaitinti.
Printer Friendly, PDF & Email

Ne veltui ūkininkai dažnai vadinami kraštovaizdžio architektais, sunku šiuo metu nepastebėti geltonuojančių žieminių rapsų laukų, puošiančių kraštovaizdį. Galbūt augintojams mažiausiai rūpi puošyba, svarbiausias tikslas – užauginti gausų rapsų sėklų derlių.

Minėjome anksčiau, kad žiemkenčių peržiemojimui pretenzijų nėra, tačiau pavasarį atsiranda iššūkių. Gegužės mėnesio orų temperatūra atitinka balandžio mėnesio, o žiemkenčių išsivystymas vidutines reikšmes lenkia dviem savaitėmis. Augalų produktyvumas šiuo metu labai nenukenčia dėka optimalaus augalų išsivystymo rudenį, palankios žiemos, seniai matėme tokius optimalaus tankumo pasėlius.

Ūkininkai pastebėjo, kad pasėliai praretėjo, bet tai natūralu, nes fotosintezės procesas nepakankamai intensyvus ir efektyvus, augalams nepakanka mitybos elementų visiems ūgliams išmaitinti. Visuomet ūkininkams primindavome, kad reikia rinktis priemones, skatinančias fotosintezę, nes jos intensyvumą riboja keletas veiksnių: dirvožemio drėgnis, maisto medžiagų kiekis dirvožemyje, veislė, sėklų norma, sėjos gylis, piktžolėtumas, kenkėjų kontrolė, ligos.

Kalbant apie veisles, reikia suprasti, kad jos skiriasi genetinio produktyvumo potencialu ir ūkiniu derlingumu. Renkantis veisles, reikia išanalizuoti jų charakteristikas ir pasirinkti labiausiai tinkamą vietos sąlygoms. Sniego testas paryškino kai kurias agrotechninių sprendimų silpnąsias grandis. Tame pačiame ūkyje vienos veislės labai gerai išlaikė sniego laviną, o kitos sulinko nuo sniego naštos. Matome, kad kai kurių veislių žiedynai labai nukentėjo nuo šalnų, o kitų ne. Renkantis veisles, reikia įtraukti ir vėlyvų šalnų veiksnį, matome, kad vėliau pražydusios veislės praktiškai nenukentėjo nuo oro temperatūrų svyravimų.

Žieminių rapsų vegetacija ilga, ją galima suskirstyti į etapus. Kiekvieno etapo trukmė priklauso nuo tam tikrų veiksnių: temperatūros, dirvožemio ir oro drėgnio, šviesos intensyvumo, augalų mitybos intensyvumo ir pasirinktos veislės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad temperatūra yra vienas svarbiausių aplinkos veiksnių, reguliuojančių rapsų augimą ir vystymąsi. Šiemet tuo įsitikinome, kad ir po didžiojo gegužės mėnesio snygio, iki gegužės 12 d., dirva buvo įšilusi iki 13 laipsnių, o sniegui ištirpus, dirva atvėso iki 6 laipsnių. Pastebėjome, kaip augalams praradus turgorą, sulinko stiebai, bet pagerėjus sąlygoms, stiebai vėl pakilo.

Augalų augimui reikalingas vanduo. Daug ar mažai drėgmės bet kuriame augimo tarpsnyje mažina augalų derlingumo potencialą. Drėgmės stygius kovo, balandžio mėnesiais vertė rimtai sunerimti augintojus, ypač lengvai iššvaisčiusius dirvožemio drėgmę neracionaliais sprendimais. Vertinant drėgmės režimą, skaičiuojamos bendros drėgmės atsargos dirvožemyje pavasarį, kritulių kiekis ir trukmė per vegetaciją, ir dirvožemio gebėjimas absorbuoti bei išlaikyti augalams prieinamą drėgmę. Kai kurių rodiklių pokyčiai gali pagerinti drėgmės prieinamumą ir efektyvesnį jo naudojimą.

Daug nerimo sukėlė oro temperatūrų svyravimai, kai kuriuose rajonuose temperatūra buvo nukritusi iki -8 C. Tačiau rapsai puikiai prisitaikę ir gerai auga esant skirtingoms temperatūroms, žinoma, kritinės temperatūros gali pakenkti augalams kritiniais augimo tarpsniais. Sumažinti augalų jautrumą orų temperatūrų pokyčiams galima atsakingai parinkus veisles bei auginimo technologiją.

Rapsų auginimo pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo adekvačios augalų mitybos, kuri priklauso nuo dirvožemio derlumo. Taip pat augalų mityba turi tiesioginės įtakos augalų atsparumui streso veiksniams. Matome, kad tinkamai suplanavus mitybą, parinkus preparatus pagal principą  „ne kas yra sandėlyje, o ko reikia augalui konkrečiomis sąlygomis“, augalai neatmeta ankštarų, nors sąlygos ne pačios geriausios, puikiai išlaikė sniego iššūkį, atsistačius drėgmei, intensyviai formuoja šonines šakas. Šiemet daugiau pastebima įplyšusių rapsų stiebų. Tai temperatūrų svyravimo pasekmė, naktį nukritus oro ir dirvožemio temperatūrai, maisto medžiagų judėjimas sulėtėja, o dieną pakilus temperatūrai, maisto medžiagos plūstelėja iš šaknų. Audiniai dėl nepakankamos mitybos silpnesni ir plyšta. Augalai tokias žaizdas užgydo, tačiau su lietaus lašais į neužgijusias žaizdas nuo dirvos paviršiaus gali patekti ligų sukėlėjai. Dėl to labai svarbu skatinti dirvožemio biologinį aktyvumą ir optimizuoti augalų mitybą, kad augalai galėtų greičiau užgydyti žaizdas. Subalansuota, efektyviai valdoma augalų mityba ne tik užtikrina optimalų derlingumą ir maksimalų pelningumą, bet padeda išsaugoti dirvožemio derlingumą.

Šiuo metu augintojams labiausiai rūpi, kiek ankštarų išsaugos augalai. Kokie vidutiniai daugiamečiai rodikliai Lietuvoje? Vidutiniškai augale būna apie 350 butonų, tačiau dėl įvairių veiksnių užsimezga vidutiniškai 200 – 300 ankštarų. Tačiau tai nereiškia, kad iki derliaus nuėmimo išliks visos užsimezgusios ankštaros, jos gali nunykti dėl mitybos sutrikimų, kenkėjų, ligų ir t.t. Vidutiniškai iki derliaus nuėmimo išlieka 150 – 200 ankštarų. Suprantama, galima rasti augalų su didesniu skaičiumi ankštarų, bet tai dažniausiai pavieniai augalai.

Užsimezgus ankštaroms, dar negalima nusiraminti, augintojai jau randa augalų stiebuose nepageidautinų „nuomininkų“ – stiebinių paslėptastraublių. Tai rimtas priešas, jį sunku sunaikinti. Paslėptastraubliai, kaip gerai pasiruošę diversantai, slepiasi dirvoje, sulaukia palankių sąlygų, atlieka reidą, kurio padariniai pradeda rodytis žydint rapsams. Išsiritę iš kiaušinėlių vikšrai naikina augalų audinius, sutrinka maisto medžiagų apykaita, formuojasi smulkios sėklos. Nustatyta, kad ankstyvos sėjos rapsuose, vidutiniškai nukentėjusiems nuo sausros, randama iki 32 proc. paslėptastraublių pažeistų augalų. Vėlyvos sėjos augalai nukenčia labiau, nes jie jautresni aplinkos veiksnių poveikiui, randama nuo 36 iki 47 proc. paslėptastraublių pažeistų augalų. Mažiausiai nukenčia optimalaus sėjos laiko augalai. Jei sausra pažeidžia augalus silpnai, randama vidutiniškai 25 proc. pažeistų augalų, o labai sausros paveiktuose augaluose randama vidutiniškai 42 proc. paslėptastraublių pažeistų augalų. Kai kuriuose rajonuose iškrito mėnesio norma kritulių. Tačiau augalams stigo drėgmės būtent tuo metu, kai kenkėjai dėjo kiaušinėlius į nusilpusius augalus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad pasibaigus žydėjimui reikės padėti augalams išsaugoti užmegztas ankštaras. Jei augalai nepažeisti ligų ir kenkėjų, reikės taikyti vienokią augalų mitybos sistemą, o jei pažeisti – kitokią. Daugelis ūkininkų iki šiol priėminėjo teisingus augalų mitybos ir apsaugos sprendimus, dėl to pasėliai atrodo nepriekaištingai, bet atsipalaiduoti negalima, nes dėl aplinkos veiksnių augaluose nepakankamas fotosintezės intensyvumas. Susiformavus ankštaroms, jos laipsniškai perims fotosintezės funkcijas. Rapsų lapai pakankamai smulkūs, dėl to gali būti ir smulkesnės ankštaros, kad jose formuotųsi stambios sėklos, reikės „skaityti“ augalų siunčiamus signalus ir atitinkamai į juos reaguoti. 

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA