Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

V. Liakas: „Žaliasis kursas kai kam bus problema, o kai kam naujos galimybės“

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Vytautas Liakas.
Vytautas Liakas.
Printer Friendly, PDF & Email

Pastaruoju metu tarp žemdirbių, ir ne tik, daug diskutuojama apie „Žaliąjį kursą“. Atrodo laiko pasiruošimui pakankamai, bet nepastebėsime, kad jau reikia vykdyti vienas ar kitas direktyvas. Daugiausiai žemdirbių organizacijos nerimauja dėl to, kad žemdirbiai dažnai diskusijose įvardinami kaip aplinkos teršėjai. Pasitaiko visko, bet reikėtų objektyviai įvertinti ir kitas šakas (energetika, pramonė, transportas), kurios šiltnamio efektą sukeliančias dujas tik išskiria, o žemės ūkis dujas išskiria, tačiau reikia įvertinti, kiek jų  sukaupia ir nepaleidžia į atmosferą, dėl to specialistai turėtų vertinti dujų emisijos žemės ūkio gamyboje balansą. Žaliasis kursas kai kam bus problema, o kai kam naujos galimybės.

Dažnai baiminamasi, kad sumažinus trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojimą, sumažės žemės ūkio produkcijos gamyba, o specialistai sako, kad nežiūrint to, kad žmonių skaičiaus pasaulyje augimo tempas pradėjo lėtėti, maisto gamyba ateityje turės bent dvigubai viršyti dabartinį lygį. Žmonių, kuriems reikia maisto, artimiausiu metu greičiausiai bus nuo 9 iki 10 milijardų. Be to, reikia atsižvelgti į didėjančią maisto paklausą dėl tolesnio pajamų augimo, mitybos perėjimo prie daugiau gyvūninės kilmės maisto, kurio gamybai reikia daugiau kitos žemės ūkio produkcijos, augantis nepasitenkinimas maisto  verte ir t.t. Negalima pamiršti, kad šiandien apie 13% planetos gyventojų negauna pakankamai maisto.

Neabejojama, kad Žalioji revoliucija, apjungusi genetinius augalų patobulinimus su cheminių trąšų ir pesticidų naudojimu, per pastaruosius tris dešimtmečius padarė įspūdingą indėlį į maisto gamybą. Priešingu atveju pasaulis būtų susidūręs su dideliu maisto trūkumu, jei būtų didėjęs augalų produktyvumas. Tačiau šių sprendimų nauda mažėja, tą rodo ribinio žemės ūkio gamybos našumo sumažėjimas. Pavyzdžiui, grūdų gamyba visame pasaulyje augo 2,4 proc. aštuntajame dešimtmetyje, o pastaruoju metu susitraukė iki mažiau nei procento.

Dauguma augintojų supranta, kad žemė yra jų palikimas, ir jei ūkininkai gali ką nors padaryti, kad pagerintų ūkyje auginamų augalų produktyvumą ir gautų papildomų pajamų, jie ūkiuose pritaikys vietines ir tarptautines inovacijas. Ūkininkams ir ūkininkų organizacijoms reikėtų atkreipti dėmesį, kad dirvožemyje sukaupta anglis gali tapti žaliava. Apie tai jau kalba mokslininkai tarptautinėse konferencijose, apie tai kalba korporacijų atstovai ir įstatymų leidėjai. Kuriamos naujos anglies dioksido rinkos, pritaikytos žemės ūkiui. Idėja  ta, kad įdiegus atitinkamas technologijas, dirvožemis gali funkcionuoti kaip didžiulis anglies kaupiklis, pašalinantis anglies dioksidą iš atmosferos ir prisidedantis prie klimato pokyčių reguliavimo. Pereinant prie specifinės dirvožemį atstatančių technologijų praktikos, naujos anglies dioksido rinkos, leistų ūkininkams ir ūkių valdytojams mokėti už anglies, kurią sukaupia įmonės ir net kitos šalys, norinčios kompensuoti savo išmetamą teršalų kiekį. Žinoma, tai perspektyva, nes  nepaisant šalininkų užsidegimo priimti anglies dioksido rinkas, net dauguma Amerikos ūkininkų dar neturi pakankamai praktikos naujų sprendimų įgyvendinimui. Kai kurie tyrinėtojai perspėja, kad vis dar kyla neaiškumų, kaip išmatuoti anglį ir kaip ji kinta dirvožemyje, dėl to kyla abejonių dėl anglies dioksido naudojimo efektyvumo ir ilgalaikio potencialo. Tačiau tai, kas šiandien atrodo tolima perspektyva, ryt gali būti realybė, reikia ruoštis iš anksto ir pirmiausiai atkreipiant dėmesį į dirvožemio būklę. Kai kada žemdirbiai pasako, kad mokslininkai kalbėdami apie dirvožemio savybių pokyčius, turėtų remtis moksliniais tyrimais. Priminsime, kad mokslininkai formuluoja išvadas, remdamiesi tik tyrimų rezultatais, išleista ne viena knyga ir parašytas ne vienas straipsnis apie dirvožemio savybių pokyčius atskiruose regionuose, akcentuojami labiausiai kintantys rodikliai bei priežastys, lemiančios pokyčius. Pastaruoju metu pasaulio mokslininkai pabrėžia dirvožemio erozijos problemas, Lietuvoje apie tai pradėta kalbėti gana neseniai.

Dažnai kalbama apie klimato pokyčius, o klimatas yra tik vienas iš kelių veiksnių, turinčių įtakos dirvožemio erozijai. Jis veikia tiesiogiai, pavyzdžiui, per kritulius ir vėją, tačiau netiesiogiai daro įtaką kitoms dirvožemio savybėms, pvz., drėgmės kiekiui ir ūkininkavimo praktikai (tręšimo, sėjos datos, augalų ligų plitimo intensyvumas ir t.t.). Manoma, kad netiesioginė meteorologinių sąlygų kontrolė galėtų būti žemės naudojimo intensyvumas ir auginamų augalų rūšių pasirinkimas. Renkantis augalų rūšis bei planuojant sėjomainas, be meteorologinių sąlygų, svarbus vaidmuo turėtų tekti žemės ūkio ekonomikai. Galima išvardinti daugybę atvejų,  kai augalai auginami jiems netinkamoje žemėje ir tokiais atvejais ekonomika būna svarbiausias veiksnys. Galima teigti, kad dirvožemio erozija atsiranda dėl sudėtingos fizinių ir ekonominių veiksnių sąveikos. Pavyzdžiui, grūdų trūkumas kažkurioje didelėje rinkoje gali lemti javų plotų didėjimą kitose šalyse, tuomet tose šalyse didėja javų plotai ir erozijos intensyvumas. Klimato ir politiniai pokyčiai kitose pasaulio vietose, kartu su regionine ir nacionaline ekonomine politika bei prekyba, turės įtakos dirvožemio  naudojimo ir erozijos intensyvumui. Norint įvertinti pokyčius kintančio klimato sąlygomis, turime žinoti dabartinės erozijos mastą, intensyvumą ir greitį, kad būtų galima modeliuoti būsimus pokyčius.

Sniegas, padengęs laukus, suteikia ramybės pojūtį, bet didelė dalis dirvožemio erozijos žemės ūkio naudmenose kasmet atsiranda tirpstant sniegui ir lyjant lietui. Praktika rodo, kad sniego dangos storis žiemą gali turėti įtakos vandens nuotėkio intensyvumui. Kai kuriais atvejais sniego danga  gali veikti kaip buferis, sulaiko įeinantį lietaus vandenį atodrėkių metu. Puikiai žinome, kad lietus, nutekantis  tirpstančio sniego paviršiumi, gali pagreitinti sniego tirpimą ir sukelti didelį nuotėkį. Be to, iš dalies arba visiškai sušalęs dirvožemis pakeičia vandens nuotėkį paviršiumi ir dirvožemio ardymą.  Dirvožemio užšalimas gali blokuoti dirvožemio poras ir sumažinti laidumą dirvožemyje sulaikant vandenį dirvožemio profilyje, dėl to sumažėja vandens infiltracija į dirvožemį tirpstant sniegui. Stebėjimai parodė, kad užšalęs dirvožemio sluoksnis gali esmingai apsunkinti tirpstančio sniego vandens infiltraciją ir padidinti vandens nuotėkį. Užšalusiu šlaitu vanduo teka daug greičiau nei neįšalusiu. Šis nuotėkio vanduo gali lengvai ardyti dirvožemį, kurį susilpnino pakartotinis užšalimas ir atšilimas. Su vandens tėkmės išjudintomis dirvožemio dalelėmis iš laukų į upelius žiemos ir pavasario metu nuplaunama didelė dalis fosforo ir azoto. Prarandamas daug nepakeičiamų maistinių medžiagų turintis dirvožemio sluoksnis.

Remdamiesi tyrimais ir ūkininkų patirtimi, mokslininkai bei žemės ūkio specialistai rekomenduoja nepalikti dirvožemio nepridengto žiemai, taip pat atsisakyti neracionalaus žemės dirbimo, galinčio paskatinti eroziją.

Facebook komentarai