Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Utenos rajono ūkius terorizuoja vilkai. Ką daryti jei papjovė jūsų gyvulį?

Autorius: Agroeta
Utenos rajono ūkius terorizuoja vilkai. Ką daryti jei papjovė jūsų gyvulį?
Utenos rajono ūkius terorizuoja vilkai. Ką daryti jei papjovė jūsų gyvulį?
Printer Friendly, PDF & Email
(Utena, liepos 11 d.) Užpalių seniūnijos ūkininkus ir kaimo žmones įbaugino vilkai, kurie nesibaimindami nieko pjauna gyvulius. Pasak Užpalių seniūno Eugenijaus Keramino, vien per pirmą liepos mėnesio savaitę vilkai net 7 kartus atakavo ūkininkų gyvulius. Jie nudaigojo du veršelius, kelias avis ir ožką. „Problema, panašu, darosi rimta, nes ilgą laiką žmonės neturėjo problemų dėl tų vilkų. Gyventojai sako, kad vilkų yra per daug ir, jeigu juos saugome, valstybė turi pasirūpinti gyventojams padaromų nuostolių kompensavimu“, – teigė E. Keraminas. Pašnekovo teigimu, pirmasis vilkų išpuolis buvo užfiksuotas dar balandžio mėnesį. Kartą vilkai gyvulį papjovė ir gegužės mėnesį. „Birželį jau fiksavome dvi vilkų atakas, o liepą, kaip matote, tų išpuolių padaugėjo. Net sunku pasakyti, kas bus rugpjūtį ir rugsėjį, kai vilkės atsives vilkiukus. Tada vilkų neatsiginsime“, – sako E. Keraminas. Paklaustas, apie kokį skaičių vilkų yra kalbama Utenos rajone, E. Keraminas paminėjo specialistų pateiktas išvadas. Jų teigimu, praėjusiais metais rajone gyveno 17 vilkų. „Buvo aptiktos 2-3 irštvos“, – patikslino Užpalių seniūnas. Vakarų Europos šalyse, kur dėl urbanizacijos ir žemės ūkio paskirties dirbamų plotų vilkų populiacija yra beveik išnykusi, šie plėšrūnai yra itin saugomi. Jų kur kas daugiau yra Latvijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje. Šis plėšrūnas mūsų šalyje jaučiasi pakankamai saugiai, nes Lietuvoje gyvena apie 300-350 vilkų. Ką turėtų daryti gyventojai, jei aptiko vilkų papjautą savo gyvulį, E. Keraminas pasakojo, jog pirmiausiai privaloma informuoti vietos seniūną. Tuomet seniūnas apie įvykį informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) bei specialią komisiją, nustatančią, kokią žalą patyrė gyventojas.   Pavyzdžiui, už ėriavedę sumokama 75 eurų kompensacija, už veršelį galima gauti maksimaliai 200 eurų. Kompensacijos dydis labai priklauso ne tik nuo gyvulio rūšies, bet ir jo amžiaus. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, 2016 m. už vilkų padarytą žalą buvo išmokėta per 110 tūkst. eurų kompensacijų. Agroeta
Facebook komentarai

T Hegvita agro