Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Uogų, kurios sveria gerokai virš 10 kilogramų, „plantacija“ Suvalkijoje

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Kalvarijos gėlininkė, sodininkė ir daržininkė Daiva Macijauskaitė, džiaugiasi ypač geru arbūzų derliumi.
Kalvarijos gėlininkė, sodininkė ir daržininkė Daiva Macijauskaitė, džiaugiasi ypač geru arbūzų derliumi.
Printer Friendly, PDF & Email

Kalvarijos gėlininkės, sodininkės ir daržininkės Daivos Macijauskaitės 4 arų „plantacijoje“ šiais metais – ypač geras lietuviškų arbūzų derlius. „Dėkinga arbūzams augti šiemet vasara buvo, jiems labai tiko. Labai sultingi užaugo, prapjauni, tai tiesiog bėga sultys“, – sako arbūzų augintoja. Lauke pūpso didžiuliai arbūzai. Tačiau šeimininkė juokdamasi kviečia pasiuogauti. „Juk arbūzas, tai – uoga“, – sako ji. Kiek tokių uogų paneštume sunku pasakyti, mat maždaug 4 arų plote moteris pasodino virš 20 daigų, šie išaugino apie 100 uogų, 20 iš jų svėrė gerokai virš 10 kilogramų.

Anot daržininkės, žemės užtenka viskam: ir bulvėms, ir morkoms, ir kopūstams, ir svogūnams, ir česnakams, ir...  arbūzams. „Norėjosi užsiauginti kažką kitoniško ne tik bulves ir morkas auginti“, – prisipažįsta daržininkė. Augina ir ananasus, derliaus vis dar laukia, jau antri metai, vasarą lauke, žiemą kambaryje. O štai melionai jos kažkaip „neužkabino“, bandė auginti, nepaliko įspūdžio skonis – ne toks, koks turėtų būti.

Arbūzo – milžino sėklos jau ruošiamos kitam pavasariui

Pirmieji jos užauginti arbūzai, kuriais didžiavosi buvo po septynis kilogramus. „Tada man atrodė, jog tai labai dideli arbūzai“, – šypsosi prisiminusi Daiva.

Šiemet ji užaugino arbūzą rekordininką, kuris, anot arbūzų augintojos, iškart išsiskyrė iš kitų ir jau nuo pat pradžių gerokai pralenkė kitus. Gigantas svėrė 15 kilogramų 450 gramų. „111 centimetrų per „bambagyslę“ ir 88 centimetrai per „juosmenį““, – patikslina arbūzo – milžino augintoja.

Tačiau į Lietuvos rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ atstovus ji nesikreipė. Prisipažįsta, jog nesureikšminusi to, mat tikrai maniusi, kad kažkas užaugins dar didesnį arbūzą nei ji.

Dabar šio giganto sėklos ruošiamos kitam pavasariui. „Būtent šito“, – patikina ji, mat visada sėklas ruošia iš didžiausių, geriausia užaugusių arbūzų.

Pavasarį sodina indeliuose, kai gegužės, birželio mėnesiais neša į lauką augti, šie jau būna net su žiedais. „Labai bijo šalto oro, tad tenka dangstyti ir kibirais, ir dėžėmis. Pavasarinės šalnos didžiausias priešas jiems“, – pasakoja Daiva.

Šiltų kraštų augalas, bet šiltnamyje augti nenori

Auginti arbūzus moteris pradėjo prieš 10 metų. Tiesa, pirmieji bandymai, tik nelabai sėkmingi, buvę prieš 20 metų.

Kokios veislės arbūzai dera jos darže, nė pati nežino. „Kirbėjo mintis užsiauginti savų arbūzų, pirkau sėklas, paskui savas vis ruošiau ir jau nė nepamenu, kokios veislės dabar manieji arbūzai“, – sako ji.

Moteris sako galvojusi, kad šiltų kraštų augalas turi augti šiltnamyje. Deja, užaugdavo nedideli, vos kumščio dydžio. „Dabar jau prisijaukinau aš juos“, – tikina augintoja ir sako jau penkeri metai, kai gali pasigirti gausiu arbūzų derliumi, šie kasmet užauga vis didesni ir didesni. Dabar jau sakosi, kad tikrai žino ir kitiems pataria: jokiu būdu neauginti arbūzų šiltnamyje. Priežastis, kodėl arbūzai šiltnamyje nenori augti paprasta: nėra rasos. „Pagrindinis arbūzų maistas yra rasa“, – paaiškina ji.

Netgi sakoma, jei valgai arbūzą geri ryto rasą. Augintoja pastebėjo, kad kiti augalai dar būna rasoti saulei tekant, o arbūzai jau spėję ją sugerti. „Šie augalai drėgmę pasiima per lapus, jų niekada nelaistau, kad ir kokia karšta vasara bebūtų“, – sako arbūzų mylėtoja. Lieja tik kartą: sodindama į duobeles prilieja gausiai ir, kaip pati sako, palieka likimo valiai. Prisipažįsta, jei jau nuo sausros net žemė suskeldėjusi būna, tai prieš saulei patekant, papurškia ant lapų, padaro rasą, bet tai išskirtiniai atvejai. „Jeigu drėgnesnė vasara, arbūzai netgi prastesni užauga“, – patirtimi dalijasi D. Macijauskaitė.

Sodinti reikia itin retai, kas penkis metrus. Jų virkščios nuo 5 iki 10 metrų siekia. „Kasmet vis žiūri, ką gerai, ką ne taip padarei ir vis tobuliniesi, o ir patirties vis daugiau įgyji“, – pasakoja ji. Kartą per sezoną patręšia.

Šiltos lietuviškos vasaros jiems vis tinkamesnės. „Sodinti juos reikia ten, kur visą laiką būna saulė, pavėsis negerai, nemėgsta pavėsio. Pavėsyje jie ir neužaugs, ir saldūs nebus“, – tikina Daiva.

Gražiausia jai, kai arbūzų nugaros pradeda iš lapijos lįsti. „Prie jų negalima eiti, negalima ravėti, liesti. Kol maži žoles išsiraviu, ir jei šalnos, tai pagelbsčiu uždengdama. Kai jau ilgėja virkščios, intensyvus augimas prasideda, tada jau nė artyn prie jų eiti negalima“, – įspėja arbūzų augintoja. Specialistai pataria, užsimezgusius arbūziukus išskinti ir palikti vienam daigui tik kokius penkis, bet Daiva to nedaro.

„Liesti užmegzto vaisiaus negalima“, – sako ji. Anot jos, nors žydi šie augalai paprastai labai gausiai, bet pats augalas, matyt, žino, kiek jis pajėgus užauginti. „Paprastai daugiau penkių ir neužaugina, na, gal vienu kitu daugiau, tai aš neišskabau jų“, – sako ji. Daiva sako, kad arbūzus reikia pasodinti ir pamiršti.

Turi prisivalgyti iki valios, nes žiemai neprikaupsi

Pirmuosius arbūzus paragauja rugpjūčio viduryje. Tiesa, sezono metu arbūzų reikia atsivalgyti visiems metams, nes išlaikyti juos ilgėliau nepavyksta. „Net nelaikau, mat jie praranda savo skonines savybes. Viduryje pradeda minkštėti. Tai sezoninė uoga“, – patikina Daiva. Tačiau kai jau užauga, tai valgo visi: ir šeimyna, ir draugai, ir pažįstami. Sako, kad ir parduoda, tik į garsųjį Kalvarijos turgų neveža, mat neatlieka.

Prisipažįsta, per mažai auginanti. Bet prasitaria, kad užtenka ne tik šeimynai, bet ir vištoms. Pasirodo, vištos noriai lesa, labai mėgsta, tik sušoka ir kaip mat sulesa arbūzą. „Kas žino, skambina, atvažiuoja ir iš namų pasiima. Jau eilė iš anksto būna susidariusi, dar prieš prasidedant sezonui“, – sako ji.

Paskutinius jau dabar nuima nuo lauko, jų likę apie 20. Bet, anot pačios augintojos, jie jau pernokę, neskanūs. „Vienas kitas, kurie vėliau užaugo dar bus geri, tad iki spalio pabaigos dar turėsiu“, – sako ji. Augintoja prisipažįsta, kad jai ne tiek skanu juos valgyti, kiek gražu kaip jie auga. Nori išbandyti vis naujas veisles.

Rudenį, lauką valant, darbo daug, nes ir žolės, ir virkščios. „Arbūzus reikia sodinti kasmet vis kitoje vietoje, jokiu būdu negalima tame pačiame lauke“, – įspėja ji.

Arbūzų augintoją sako, kad žmonės vis dar stebisi, jog pas mus dera arbūzai. „Kiekvienas gali užsiauginti“, – tvirtina Daiva. Ji noriai dalija patarimus, mat tikina, kad ir mažame sklypelyje galima užsiauginti savų arbūzų ir nereiks parduotuvėje pirkti.

Tik štai nustatyti, kada arbūzas pakankamai sunokęs sunku net jai. „Kada pradeda džiūti, gelsti, ruduoti virkštelė, tada jau geras“, – aiškina moteris. Sako, pabeldus į arbūzą, jei skamba, bus sultingas, nebus tuščias, jei duslus garsas, tikėtina, kad tuščiaviduris, iškorijęs.

Kada parduotuvėje ji pati pirko arbūzų? „Jau neatsimenu“, – prisipažįsta Daiva. Tikina, kad labai kantriai laukia saviškių arbūzų ypač pirmųjų. „Kai prapjaunu, visi namai prakvimpa“, – sako ji. Bedirbdama laukuose, kai atsigaivinti užsinori, sako, pirmiausiai lekia nusiskinti arbūzo.

Daiva aplinkius stebina ne tik arbūzais. Šiemet ji per dvi tris dienas pasodino apie 10 000 kardelių. Sodina, kaip bulves, į traktoriumi išartas vageles, talkininkai padeda užarstyti. Dabar pats darbymetis, jau iškasa. „Užsikrėčiau šia liga, norisi kuo daugiau, kuo gražesnių, tokių, kokių pas nieką nėra“, – sako ji. Vilkdalgių pavasarį moters sodyboje sužydi apie 60 veislių. Augina ir dekoratyvinius augalus, spygliuočius.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA