Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Ūkininkų laukus siaubia danieliai – nutraukiami elektriniai piemenys, žalojamos karvės

Autorius: Danutė BAKAITYTĖ
Ūkininkų laukus siaubia danieliai – nutraukiami elektriniai piemenys, žalojamos karvės

Šilalės krašto ūkininkams teks keisti įsitikinimą, kad danieliai gyvena tik aptvaruose. Pasiskundę, kad palaidi žvėrys siaubia jų laukus ir nutrauko galvijus saugančius elektrinius piemenis, išgirdo, jog tai yra miško žvėrys, kurių daromą žalą turės atlyginti medžiotojai.

Danielius „pamilo“ karvę

Aplink Pajūralio gyvenvietę nuolat vaikšto maždaug 11 danielių būrys – eina prie ganyklose laikomų karvių, ragais nutraukia elektrinius piemenis, varto tvoras. Į laisvę ištrūkę galvijai siaubia kaimo žmonių daržus, trypia pasėlius. Žmonės nežino, ką kaltinti – spėlioja, ar danieliai paspruko iš kurio nors aptvaro, ar yra specialiai paleisti į laisvę. 

Šilalės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra įsitikinęs, kad ūkininkų laukuose lankosi ne iš aptvarų ištrūkę, o specialiai užauginti ir medžiotojų į laisvę paleisti žvėrys.

Danielių šeimininkavimu ganyklose ūkininkai, pasak vedėjo, skundžiasi ne pirmi metai. Bene daugiausia problemų į laisvę paleisti žvėrys kelia Kvėdarnos seniūnijos ūkininkams. 

Vedėjas prisiminė, jog pernai vienas patinas įniko lankyti vienos šios seniūnijos ūkininkės karvę, subadė ragais tešmenį  – kad ir ką darė gyvulio savininkė, niekaip nėjo danieliaus  išvyti iš ganyklos. Teko pranešti aplinkosaugininkams, ieškoti, kad žvėrį užmigdys ir išveš į toliau nuo kaimo esančius miškus. Žemės ūkio skyriaus vedėjas mano, jog nebūtų keista, jei danielius grįžtų į įprastas jam vietas. 

„Aptvaruose auginti danieliai neturi savisaugos instinkto, jie eina prie žmonių, kurių rūpestį yra patyrę, ir dėl to kelia problemų“, – portalui „Agroeta“ sakė A. Olendra. 

Valdininkai rodo į medžiotojus
 
Danieliai – kanopiniai žvėrys, iki XVI a. gyvenę Lietuvoje, bet vėliau išnykę. Pirmieji danieliai į Lietuvą buvo atvežti sovietmečiu, dabar jau ir Šilalėje ūkininkai juos augina aptvaruose: įspūdingus ragus auginantys žvėrys perkami sodyboms papuošti, iš ragų gaminami papuošalai ir baldai, paklausą turi ir naudingomis savybėmis pasižyminti jų mėsa. Kadangi iki šiol gaji nuostata, jog danieliai laisvėje negyvena, manoma, jog ir įtakos laukų ir miškų ekosistemoms padaryti negali. 

Visgi per pastarąjį dešimtmetį padėtis iš esmės pasikeitė. Aplinkos ministerijos  Aplinkos kokybės departamento duomenimis, šiuo metu iš viso šalyje laisvai gyvena apie 5 600 danielių. 

Aplinkos kokybės departamento direktorius Vaidas Gricius danielių apsilankymais ganyklose besiskundžiantiems Šilalės ūkininkams pasiūlė išsireikalauti žalą iš medžiotojų. Medžioklės įstatyme nustatyta tvarka, radus nutraukytus piemenis ar ištryptus pasėlius, per 3 dienas būtina kreiptis į seniūniją ir reikalauti, kad seniūnas apie padarytą žalą iškart informuotų medžioklės plotų naudotojus bei per 7 dienas įvertintų padarytą žalą.

Šilalės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad toks pasiūlymas yra niekinis, nes įrodyti, kas nutraukė piemenį, nebūtų įmanoma. 

„Dažniausiai ūkininkai skundžiasi, kad žvėrys nutraukia piemenis, o palaidos bandos kaimynams pridaro nuostolių. Kalti danieliai, o nuostolius turi atlyginti gyvulių savininkai. Žmonės dėl to pykstasi, skundžiasi vieni kitais – tai labai negeras dalykas. Gali įvykti net tragedijų: danieliams nutraukus elektrinius piemenis, paleistos iš ganyklos galvijų bandos gali sukelti keliuose avarijas – tada kalti irgi būtų ūkininkai, o ne medžiotojai, paleidžiantys žvėris į laisvę“, – kalbėdamas su portalu „Agroeta“ neslėpė A. Olendra. 

Nežino, kaip kovoti

Šilalėje, kaip ir daugelyje kitų šalies vietų, medžiotojai įgyvendino aplinkosauginę danielių integracijos į natūralią fauną programą – paleido į laisvę kelias dešimtis aptvaruose užaugintų danielių, kad savo medžioklės plotuose turėtų kuo daugiau medžiojamų žvėrių. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus  pirmininko Kęstučio Bujos žiniomis, aplink Kvėdarną  ganosi 12, o važiuojant Tauragės link, galima pamatyti ir dar didesnį žvėrių pulką.
 
Kuo daugiau žvėrių į laisvę paleidžiama, tuo didesnę danielių sumedžiojimo kvotą gauna būrelis.  Pavyzdžiui, šiemet Šilalės krašto medžiotojai turi gavę leidimą nušauti 22 danielius: 8 patinus ir 14 patelių arba jauniklių iki vienerių metų. Didžiausias medžioklės limitas suteiktas „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui, nes jo nariai į laisvę paleido daugiausia danielių. Bet kvota nėra  įpareigojimas sumedžioti žvėris. 

„Ūkininkams nuo to nepalengvės, nes medžiotojai tuos žvėris saugo – suprantama, patys juos pirko ir paleido į laisvę. Gaila, kad medžiotojai pramogas sau organizuoja ūkininkų sąskaita – jei jau paleido į laisvę  danielius, tai turėtų jais ir rūpintis, o ne užkrauti juos kaimo žmonėms. Dabar mes nežinome, kaip su jais kovoti“, – portalui „Agroeta“  pripažino Šilalės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas. 
 

Facebook komentarai

T Hegvita agro