Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Ūkininkų akistata su psichologiniais iššūkiais: ši problema mums lyg Terra incognita

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Pagalba visada yra, tereikia nenuleisti rankų.
Pagalba visada yra, tereikia nenuleisti rankų.
Printer Friendly, PDF & Email

Skaičiai visuomet tiksliai ir, deja, kartais negailestingai atskleidžia tiesą. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2016 m. ranką prieš save pakėlė 20 miesto gyventojų iš 100 tūkst. Tuo tarpu kaime šis rodiklis siekė 35. Tai ženklus skirtumas, kuris ragina ieškoti atsakymų – kodėl kaimo žmogus renkasi tokį kraštutinumą? Ar tarp šios statistikos ir ūkininkavimo galima atrasti tam tikrą ryšį?

Aibė priežasčių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis atviras: „Kaimo žmogus ir žemdirbys yra kantrus. Jis daug dirba ir daug išbandymų matė visais laikais“.

Bet tai toli gražu nereiškia, kad ūkininkas nėra nepalaužiamas. P. Puskunigis atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenei gali atrodyti, jog kaimo žmogus – turtuolis. Bet tai klaidingas įspūdis, kuris atsirado dėl kelių į viešą erdvę iškilusių asmenybių.

„Ir minėta statistika, kad kaimo žmogus dažniau pakelia ranką prieš save, byloja apie tai, kad tai nutinka ne iš gero gyvenimo“, – sako LŽŪBA vadovas P. Puskunigis.

Jam antrina ir Jonas Talmantas. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas pažymi, kad ūkininkai su psichologiniais iššūkiais susiduria kiekvieną dieną. Gamta, staigi įstatymų kaita, iš naujo perskaičiuojami ir vis augantys mokesčiai – tai tik maža dalis kasdienio rūpesčio, nuolat keliančio įtampą.

Jonas Talmantas pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokime, žmogus dalyvauja kaimo plėtros programoje valdų modernizavimui. Jis pasirašo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra, susidėlioja pinigų srautus, bet staiga ima ir pakeičia mokestinę sistemą. Visi finansiniai srautai sugriūna. Kaip tuomet įvykdyti projektą, kuriam paraišką jis buvo pateikęs?“

Kartu su šia sunkia atsakomybe atkeliauja ir dar sunkesnė psichologinė apkrova. Pasak LŪS pirmininko J. Talmanto, vieni dėl to suserga įvairiomis lėtinėmis ligomis, kiti apsisprendžia trauktis iš ūkininkavimo ir viską parduoda, o treti nebemato išeities ir pasirenka savižudybę.

(Ne)žinoma problema

„Dabartinė valdžia yra nusikusi nuo žemdirbių“, – konstatuoja P. Puskunigis. Todėl nežinia, ar apskritai verta kelti klausimą, ar valstybinėms institucijoms yra žinoma, su kokiais psichologiniais iššūkiais tenka susidurti ūkininkams.

J. Talmantas įsitikinęs, kad valdžia savo veiksmais ne padeda, o tik dar labiau aštrina padėtį. „Psichologinės pagalbos, pokalbių apie sunkumus, su kuriais susiduria konkrečiai ūkininkai, nėra“ – tęsia jis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas pastebi ir tai, kad greičiausiai netgi patiems psichologams reikėtų specialaus pasiruošimo tam, kad galėtų padėti dirbantiems žemės ūkyje ir specifinėms šioje srityje vyraujančioms problemoms. Tiesa, dalis ūkininkų, kaip ir kiti žmonės, apie savijautą ir patiriamą stresą yra linkę kalbėti ir išsikalbėti.

„Jūs matote savižudybių statistiką, aš matau kainų statistikos lenteles. Lietuviai yra paskutiniai. Taip, be abejo, ir toje neviltyje būsime pirmutiniai“, – tęsia P. Puskunigis.

Su ūkininkavimu nesieja

Visgi susisiekus su Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vadovu Mariumi Strička paaiškėjo, kad nepaisant didesnio savižudybių rodiklio kaimiškose vietovėse, sieti jo su ūkininkavimu nereikėtų.

„Mes kalbame apie sveikatos gradientą. Tai yra tie žmonės, kurie yra labiausiai išsilavinę, turi daugiau lėšų ir galimybių, yra sveikiausi. Tuo pačiu tie, kurie turi mažiausiai socialinių ir finansinių galimybių, įprastai yra mažiau sveiki. Todėl didesnį mirtingumą dėl savižudybių reikėtų sieti su prastesne sveikata, didesniu žalingų įpročių turėjimu ir paplitimu populiacijose“, – atskleidė jis.

Kitaip tariant, kraštutinis sprendimas – rankos prieš save pakėlimas – yra siejamas su minėtu sveikatos gradientu, socialiniu statusu ir žmogiškosiomis aplinkybėmis, o ne konkrečia veikla, kuria užsiima asmuo.

Išeities paieška

Dar viena priežastis, kodėl kaimo savižudybių rodikliai yra smarkiai didesni, pasak M. Stričkos, gali būti vyresnio amžiaus žmonių vienišumas.

Tačiau specialistas pabrėžė, kad sieti savižudybę su vienu veiksniu vengiama. Paprastai apie tai kalbama, kaip apie procesą, virtinę įvairių priežasčių, kai paskutiniu lašu gali tapti bet kas – net nukritęs paveikslas. Savižudybių prevencijos biuro vadovas nedrįso įvardinti, kad būtent ūkininkavime kylantys sunkumai ir iššūkiai galėtų galiausiai atvesti prie kraštutinių pasirinkimų.

Nors akivaizdu, kad ūkininkų psichologines problemas mato tik viena pusė, o kita kol kas kalba apie bendrą padėtį kaimuose, M. Strička išskiria, kad negalima nuleisti rankų. Esą būtina ieškoti įvairių galimybių, kad „vienas žmogus galėtų padėti kitam, kad neliktų abejingų, kai kitas išgyvena krizę ar galų gale turi bėdų su priklausomybe“.

Kokia išeitis galėtų būti? „Galimi geri socialiniai kontaktai“, – nurodo specialistas. M. Strička sako, kad jau dabar Lietuvoje yra džiuginančių rezultatų, kai kaimiškoms teritorijoms priskiriami regionai sugebėjo suvaldyti situaciją ir gerokai pakeisti statistiką.

Tarp tokių M. Strička mini Naująją Akmenę ir Kupiškį. Pastarajame miestelyje rodikliai sparčiai gerėja ir artėja prie bendro Lietuvos vidurkio. Viso to pavyko pasiekti, kai buvo įkurta speciali linija vyresniems žmonėms. Joje dirbantys savanoriai tiesiog skambina ir pasikalba su žmonėmis.

Gali būti, kad pokalbis, turimų rūpesčių išpasakojimas yra svarbus žingsnis tiek kaimo gyventojams, tiek ūkininkams siekiant išspręsti savo rūpesčius. Tačiau taip pat akivaizdu, kad žemdirbių psichologinės problemos dėl patiriamo streso ir depresijos mūsų šaliai vis dar yra lyg nežinoma žemė, lyg toji Terra incognita.    

 

Pagalbos telefonai Jums

 

„Vaikų linija“ – 116 111

Darbo laikas: 11.00-23.00 kasdien

Emocinę paramą teikia: savanoriai  

 

„Vilties linija“ – 116 123

Darbo laikas: visą parą

Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

 

„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366

Darbo laikas: visą parą

Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai  

 

„Linija doverija“ – 8 800 77277

Darbo laikas: 16.00-20.00 nuo antradienio iki šeštadienio (išskyrus valstybės švenčių dienas)

Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai

Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.

Facebook komentarai

T Hegvita agro