Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ūkininkai Andruliai: jei netingėsi ir nedideliame ūkyje neblogai gyvensi

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Griniuose (Kelmės r.) ūkininkaujantys Danguolė ir Arūnas Andruliai teigė, jog ir nedidelį ūkelį turėdamas, gali neblogai gyventi. Svarbiausia – netingėti. (Nuotraukoje – su dukra Toma). Andrulių asmeninė nuotr.
Griniuose (Kelmės r.) ūkininkaujantys Danguolė ir Arūnas Andruliai teigė, jog ir nedidelį ūkelį turėdamas, gali neblogai gyventi. Svarbiausia – netingėti. (Nuotraukoje – su dukra Toma). Andrulių asmeninė nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Danguolė ir Arūnas Andruliai iš Grinių (Kelmės r.) save vadina kukliais ūkininkais. 23 metus drauge gyvenantys, ūkininkaujantys Andruliai laiko 12 karvių ir tris telyčias, turi 60 hektarų žemės ir miško.

„Jei netingėsi, ir nedideliame ūkyje neblogai gyvensi. Bet reikia dirbti“, – tikino D. Andrulienė.

Ūkininkavimo pradžioje karves melžė rankomis

Griniuose gyvenantiems Danguolei ir Arūnui Andruliams ūkininkavimo pradžia prieš daugiau negu du dešimtmečius nebuvo lengva. Aštuonias karves laikę jauni žmonės iš pradžių neturėjo nė melžimo aparatų. Teko melžti rankomis. Kartu ūkininkavo ir tuo metu dar stipri buvusi anyta, kuri dabar jau garbingo amžiaus sulaukė.

Melžimo aparatus, šaldytuvą ūkininkai įsigijo tik 2006-aisiais, pasinaudoję parama, pagal reikalavimus įsirengė pieno patalpas, mėšlidę.  Pastaraisiais metais Andruliai laiko 12 melžiamų karvių, tris telyčias, prieauglio.

Arūnas Andrulis – profesionalus agronomas, todėl tinkamai pasirūpina, kad karvės turėtų ką ėsti. Nuolat atnaujinamos pievos ir ganyklos, taikoma sėjomaina, o nuo gero, subalansuoto pašaro pieno kiekis gausėja ir kokybė tik gerėja.

„Su pieninga karvute norime gyventi ir draugauti kuo ilgiau, laikome ir penkių, ir septynių veršių karves. Esame turėję karvę, kuri sulaukė net dvylikos veršių, buvo sveika, daug pieno davė. Karvių motina vadinome. Kodėl tokio gyvulio atsisakyti?“, – pasakojo D. Andrulienė.  

Ūkininkai įsikūrę netoli A. Andrulio tėviškės. Vasaromis aplinkui ir karvės ganosi. D. Andrulienė kilusi nuo Pakruojo pusės. Nors jaunystėje moteris dirbo prekybininke Šiauliuose, vėlesnis gyvenimas ir ūkininkavimas kaime jai nebuvo naujiena.

„Augau prie vienos karvutės, paršelių, vištų. Padėdavau mamai daržus ravėti, šienauti. Savarankiško ūkininkavimo pradžia, kuomet laikėme keletą karvių, man buvo iššūkis. Kadangi auginau mažą dukrytę, nuo melžimo buvau atleista. Tačiau ne tik vaiku rūpinausi, bet ir veršeliais“, – pasakojo ūkininkė.

Dukra Toma – jau studentė. Tik specialybės, susijusios su kaimu, nepasirinko. Mergina Vilniaus universitete studijuoja žurnalistiką. 

Gamta mažiausiai skriaudė

Kas antrą parą Andruliai parduoda maždaug po 500-550 kilogramų pieno. Karvėms netrūksta žolės,  įvairių priedų, todėl ir pieno daug duoda.

Tačiau dėl pieno supirkimo kainų ūkininkai nesidžiaugia. Atvirkščiai – jaučiasi skriaudžiami. „Kainelė – juokinga, o reikalavimai – milžiniški. Pieno supirkimo kainos netenkina. Jei nebūtų šitiek įdėta pieno ūkiui modernizuoti, gal ir atsisakytume gyvulių. Bet viską išardyti rankos nekiltų. Galima sakyti, jog dirbame veltui, bet kokiomis oro sąlygomis“, – sakė D. Andrulienė.

Ūkininkė pasidžiaugė, jog ši vasara gyvulių augintojams – labai palanki. Nors gamta ūkininkų labai neskriaudė. Užtektinai priaugo žolės, nebuvo problemų pasiruošti pašaro žiemai. Žinoma, reikėjo nesnausti, sparčiai darbuotis, nežiūrint sekmadienių ar kitų švenčių.

Artimiausiomis dienomis Andruliai pradės javapjūtę. Aplinkui Pakražantį smarkių liūčių nepasitaikė, neišguldė, nenumirkė didelių javų plotų. Savo reikmėms ir pardavimui griniškiai augina miežius, kvietrugius, kviečius. Iš pastarųjų ir tikisi didžiausio derliaus.        

Sūrių šventėje – du Andrulių sūriai

Vyro tėviškėje pritapusi D. Andrulienė džiaugėsi, jog Pakražančio seniūnija, Griniai garsėja ir darbščiais žmonėmis, ir smagiais, prasmingais renginiais.

Neseniai vykusioje šešioliktoje respublikinėje sūrių šventėje tarp gausybės įvairiausių sūrių buvo ir du D. Andriulienės sūriai. Vienas – pusiau desertinis iš saldaus pieno, su aguonomis, razinomis, kitas – tradicinis, natūralus, suspaustas iš pusiau saldaus ir pusiau rūgštaus pieno, su druska ir kmynais. Viena iš Sūrių šventės rengėjų buvo Andrulių dukra Toma Andrulytė.

„Sūrius mes mėgstame, todėl nebūna savaitės, kuomet kokio sūrelio tiek sau, tiek ir svečiams nesuspausčiau“, – sakė ūkininkė D. Andrulienė.

Facebook komentarai

bas

a