Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Tyrimas: lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba, ketvirtadalis nesijaučia finansiškai ramūs dėl senatvės

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

 

Lyginant su Latvijos ir Estijos piliečiais, Lietuvoje dvigubai didesnė dalis gyventojų nekaupia pensijai papildomai, o visų trijų Baltijos šalių gyventojai jaučia nerimą dėl finansinės ateities, rodo „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

Didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nesijaučia ramiai dėl savo finansinės padėties senatvėje: kad yra užtikrinti, įvardija 23 proc. lietuvių, 15 proc. latvių ir 17 proc. estų.

Nepaisant to, kad jaučiasi neužtikrinti, savo pensija papildomai nesirūpina beveik 1 iš 5 Lietuvos gyventojų. Latvijoje tokie asmenys sudaro daugiau nei dvigubai mažesnę dalį gyventojų – 7 proc., Estijoje – 9 proc.

Anot „Luminor“ pensijų produkto vadovės Aistės Paliukaitės, finansų ekspertai rekomenduoja, kad pensija turėtų sudaryti nuo 70 iki 80 proc. žmogaus pajamų. Atlyginimo ir pensijos santykis Lietuvoje siekia 42 proc., Latvijoje ir Estijoje – po 41 proc. Tuo tarpu Olandijoje pensija vidutiniškai siekia 101 proc. pajamų.

Pasak jos, atliktas tyrimas parodė, kad tie gyventojai, kurie kaupia pensijai papildomai, jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo senatvės.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto finansų programos vadovė Asta Klimavičienė teigia, kad lietuviai savo polinkiu netaupyti išsiskiria ne tik iš Baltijos šalių, bet ir visos ES.

„Lietuvoje išleidžiame daugiau nei uždirbame. Estija šiuo atveju yra išskirtinė, jie labiausiai skandinaviški, jų taupymo norma atitinka ES vidurkį. Lietuva vienintelė šalis, neturinti prievolės elemento, jie įtraukiami, bet turi teisę nedalyvauti. (...) Latvijoje ir Estijoje dalyvavimas yra privalomas nuo tam tikro amžiaus“, – sakė A. Klimavičienė.

Kaip parodė tyrimas, nepaisant antros pakopos, kuria naudojasi dauguma gyventojų visose Baltijos šalyse, antra populiariausia pensijos kaupimo priemonė Lietuvoje ir Estijoje – pinigų taupymas grynaisiais arba banko sąskaitoje. Lietuvoje šį taupymo būdą renkasi 18 proc. apklaustųjų, o Estijoje – 22 proc.

Latvijoje antra populiariausia priemonė – trečios pakopos pensijų fondai. Juose kaupia daugiau nei ketvirtadalis apklaustų Latvijos gyventojų. Lietuvoje ir Estijoje šia priemone naudojasi po 17 proc. žmonių.

Ketvirta populiariausia priemonė Latvijoje ir Lietuvoje – investicinis gyvybės draudimas. Tarp estų populiaresnis taupymo būdas yra asmeniškai investuoti į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ar kitas turto rūšis – tai daro 15 proc. gyventojų, dvigubai daugiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Lietuvoje 44 proc. apklaustųjų nurodė, kad nesirenka pensijų fondų, nes nepasitiki pensijų kaupimo sistema, 25 proc. tvirtino, kad tiesiog negali sau to leisti, 5 proc. nemano, kad jiems prireiks papildomų pinigų pensijose, 26 proc. teigė nežinantys, kodėl nekaupia.

Tyrimą „Luminor“ užsakymu birželio mėnesį Baltijos šalyse atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Iš viso Lietuvoje apklausta 1009 respondentų, Latvijoje – 1012, Estijoje – 1105. Respondentų amžius – 18-65 metai.                         

Facebook komentarai

T Hegvita agro