Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Tvarus ūkininkavimas: pilna stiklinė žinių – atėjo laikas jomis dalintis

Autorius: Vilma NEMUNAITIENĖ
Konferencijos dalyviai Valentino Genio laukuose, Ukmergės rajone, Lyduokių seniūnijoje.
Konferencijos dalyviai Valentino Genio laukuose, Ukmergės rajone, Lyduokių seniūnijoje.
Printer Friendly, PDF & Email

Kas yra tvarus ūkininkavimas, ar įmanomas dirvožemio procesų valdymas, kokia yra augalų veislių svarba? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsakymai buvo pateikti praktinėje konferencijoje, skirtoje aptarti tvaraus ūkininkavimo patirtį klimato kaitos kontekste.

Į Ukmergės rajone, Taujėnuose, vykusį renginį žemdirbius ir mokslo atstovus iš visos Lietuvos sukvietė UAB „Agrolitpa“ ir ukmergiškis ūkininkas Valentinas Genys. Jo ir „Agrolitpa“ generalinio direktoriaus dr. Virginijaus Kliučininko iniciatyva vos prieš mėnesį buvo įteigta viešoji įstaiga „V. Genio tvaraus ūkininkavimo akademija“.

Konferencijoje pristatyta ši įstaiga, kurios vienas iš siekių – sujungti mokslą su gamyba, atlikti tikslesnius dirvožemio, augalų sėjomainos, vegetacijos tyrimus bei įvairius veislių tyrimus, pritaikytus Rytų Aukštaitijos teritorijai. 

„Iki kaulų smegenų“ agronomas, savo darbą beatodairiškai mylintis ir juo besidomintis V. Genys savo laukuose, Ukmergės rajone, mokslinius tyrimus atlieka jau daugiau kaip dešimtmetį. „Pilna stiklinė žinių – manau atėjo laikas jomis dalintis,“ – sako jis.

Jis mano, kad pats laikas ir mokslo žmonėms, nacionalinės žemės ūkio politikos formuotojams apsiauti guminius ir ateiti prie lauko.

V. Genys įsitikinęs, kad ekologijos, tvaraus ūkininkavimo svarba ypač ryški šiandienos – globalaus klimato šilimo kontekste. Svarbu jau dabar rasti atsakymus, kas nutiks, jei klimatas ir toliau šiltės.

Konferencijoje susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas.

Ekologinio ūkininkavimo gaires ir perspektyvas Lietuvoje aptarė Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius.

Vardindamas svarbiausius siekius, minėjo pasitikėjimo didinimą ekologine gamyba, aptarė naujausius ES ekologinės gamybos reglamentus. Vieni iš laukiančių pokyčių – kontrolės sistemos stiprinimas, griežtesnės prevencinės priemonės, kintanti smulkių gamintojų grupių sertifikavimo sistema.

Ekologinių ūkių priežiūros aktualijas ir naujoves pristatė VšĮ „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė, apie sėklininkystės sistemą ir reikalavimus, pasėlių aprobacijos, sertifikavimo naujoves pasakojo Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič.

Akademikai skaitė paskaitas apie Rytų Lietuvos kalvotųjų aukštumų dirvožemių morfologiją, dirvožemio biologiją ir aktyvumą, įsėlinius augalus bei kitas aktualijas, ekologinės sėklininkystės patirtimi dalinosi UAB „Agrolitpa“ vadybininkė Eglė Petkevičienė.

Konferencijos dalyviai apsilankė V. Genio ekologiniame ūkyje ir patys pamatė čia vykdomus tyrimus.

Ūkininkas sako, kad tyrimus prieš dešimtmetį pradėjo pats skaudžiai nusivylęs įsigytomis ir paties išbandytomis javų veislėmis. Jos pasirodė mūsų dirvožemiui visai netinkamos: tikėto derliaus negavo, o sulaukė tik nuostolių.

Taip pamažu pradėjo tyrinėti, kokios veislės tinkamiausios nenašiose, tiesa, šiuo metu pagal valstybės politiką našioms priskirtose, Rytų Aukštaitijos žemėse, kaip jos reaguoja į klimatą bei įvairius priešsėlius.

Veisles iš pradžių tyrė skirtinguose savo ūkio laukuose, o pastaruoju metu perkėlė į vieną 10 hektarų, vien bandymams skirtą lauką.

Šiuo metu čia pasėta neįtikėtinai daug įvairių veislių. Auga 7 avižų, 7 vasarinių kviečių, 4 vikių-avižų mišinio, 3 pupų, 3 žirnių, 3 kmynų taip pat lešiukų, miežių, rugių, dvigrūdžių kviečių, kvietrugių, garstyčių, focelijos, linų, aliejinės judros, grikių ir kitų augalų veislės.

Pasakojo vienos sėtos technika, kitos – rankiniu būdu.

Iš viso vien su veislėmis V. Genio ūkyje atliekami 86 bandymai. Taip pat atliekami bandymai su augalų stimuliatoriais, specialiai paruošta komposto ištrauka.

Taip pat ūkyje atliekami atskiri žemės dirbimo, dirvožemio augalų rūšių ir jų veislių reakcijų į sėjomainą tyrimai. O bendras bandymų variacijų skaičius siekia 300. Ir visus šiuos laukelius ūkininkas pasakojo apžiūrintis kiekvieną dieną.

Tokie bandymai – sudėtingi ir brangūs, tad įkūrus viešąją įstaigą, tikimasi, kad jie bus ne tik tikslesni, moksliškai labiau pagrįsti, bet ir sulauks finansavimo.

Vilma NEMUNAITIENĖ

Facebook komentarai

T Hegvita agro