Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Turizmo sodybos grįžtančiųjų nelaukia – jų vartai užkelti

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Jau savaitė visos šalies savivaldybės paskubomis „revizuoja“ seniai nebenaudojamus bendrabučius, internatus, tuščius mokyklų pastatus, ieškodamos apgyvendinimo vietų iš užsienio grįžusiems ir saviizoliacijoje privalantiems  būti tautiečiams. Ne vieno rajono valdininkų žvilgsnis pakrypo kaimo turizmo sodybų link.

Dar praėjusios savaitės pradžioje Jurbarko savivaldybė paskelbė saviizoliacijai siūlanti kaimo turizmo sodybas, svečių namus, viešbučius,  ir net žadėjo apmokėti už juose suteiktas paslaugas. Tačiau ryžtas greitai išblėso – ir ne vien dėl to, kad grįžusieji valdžios pasiūlymais naudotis neskuba.

Sodybose – per brangu

Jurbarko savivaldybė dar prieš kelias dienas skelbė turinti daugiau nei 200 apgyvendinimo vietų. Grįžtantiems iš užsienio buvo siūloma apsigyventi dvejose rajone veikiančiose kaimo turizmo sodybose, Girdžiuose esančiuose svečių namuose ir Jurbarko viešbutyje. Kovo 15 d. vykusioje spaudos konferencijoje Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius tikino, kad pajamų neturintiems žmonėms už verslininkų teikiamas paslaugas sumokės savivaldybė.

Ketvirtadienį pranešta, jog apgyvendinimo vietų sumažėjo iki 170, nes beveik visos Jurbarko rajone veikiančios kaimo turizmo sodybos grįžtančius iš užsienio atsisakė priimti. Savivaldybė rado išeitį – saviizoliacijai siūlo įsikurti laikinam naudojimui perimtame Smalininkų verslo ir technologijų mokyklos ir miesto gimnazijos bendrabutyje.

„Sąlygos nebus tokios geros, bet mes negalime išpildyti verslininkų keliamų reikalavimų. Kaimo turizmo sodybose gali apsigyventi visi norintys, jei tik turi pinigų susimokėti už paslaugas. Savivaldybė siūlo galimybę tiems, kurie neturi didelių pajamų, bet grįžę privalo saviizoliuotis“, – naują poziciją spaudos konferencijoje išsakė Jurbarko meras.

Neoficialiai teigiama, jog verslininkų siūlomos paslaugos savivaldybei per brangios – už parą be pusryčių prašoma 50 – 70 eurų. Jurbarko savivaldybė pasiūlė kaimo turizmo sodybų savininkams orientuotis į 15 eurų, todėl iš pradžių sutikę apgyvendinti grįžtančius tautiečius, verslininkai nusprendė nerizikuoti.

Rizikuoja savo gyvybe

Kol kas negalintys saviizoliuotis savo namuose ar pas artimuosius Jurbarko savivaldybės darbuotojams pranešė vos keli žmonės, o siūlomose patalpose apsigyveno vienetai.

Kol vyko diskusijos su valdžia, viena moteris įsikūrė prie pat miesto, Naujasodžių kaime veikiančioje Kristinos Vančienės kaimo turizmo sodyboje „Jurodis“ . Portalui „Agroeta.lt“ verslininkė sakė jaučianti susidomėjimą, todėl gyventojų gali atsirasti ir daugiau.

„Visi tikimės, jog norinčių įsikurti nuošaliai tikrai atsiras – daugybė tautiečių dar tebėra užsienyje, anksčiau ar vėliau jie grįš. Tik ne visi turime ką pasiūlyti. Reikia nuošalių namelių su atskirais įėjimais, ne visi tokių turime, todėl nenorime rizikuoti“, – sakė K. Vančienė.

Sodybos šeimininkė su gyventoja bendrauja telefonu, nors atvykėlė ir jaučiasi gerai. Dėl padidintos rizikos susirgti koronaviruso sukelta liga apsigyvenusieji negali naudotis bendromis patalpomis, nepatenka ir į virtuvę.

Verslininkė tikina, jog žmonės tuo nėra patenkinti, bet turi suprasti, jog saviizoliacija – ne atostogos, per kurias turi būti suteikti visi patogumai.

Kaina rizikos nekompensuoja

Kai kurie kaimo turizmo sodybų savininkai, net ir iš pradžių sutikę, vėliau Jurbarko savivaldybės pasiūlymo atsisakė. „Ne, tikrai nepriimsime, nebent susidarytų didelė grupė. Per maži pinigai 15 eurų, kad apsimokėtų dirbti“, – sakė kaimo turizmo sodybai „Villa Bisena“ vadovaujantis Julius Grumuldis.

Tą patį tvirtina ir Jurbarko turizmo paslaugų teikėjus atstovaujanti K. Vančienė. Pasak jos, 15 eurų neužtenka net sumokėti už patalpų valymą, nupirkti dezinfekciniams skysčiams, kurie dabar kelis kartus pabrango. O apie tai, kad būtų bent kiek įvertina rizika – negalima net kalbėti.

K. Vančienė pripažino vis dar nežinanti, kas sumokės už savivaldybės pasiūlymu dar savaitės pradžioje pas ją apsigyvenusią moterį – neaišku, ar galioja poziciją pakeitusios Jurbarko savivaldybės pasiūlymas. Pasikalbėjusi su gyventoja, kaimo turizmo sodybos šeimininkė išgirdo, kad ji pinigų neturi, nes yra bedarbė.

Pasak verslininkės, galima numanyti, jog dauguma paskubomis iš užsienio grįžtančių asmenų yra „bedarbiai“, nes išvykę svetur dirbo nelegaliai.

„Pajamų badas“ privers apsigalvoti?

Lietuvos akimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentė Agnė Vaitkuvienė portalui „Agroeta.lt“ patvirtino, jog pasiūlymų priimti žmones saviizoliacijai yra gavę daugelio rajonų kaimo turizmo paslaugų teikėjai. O ir siūloma apgyvendinimo kaina panaši – 15 ar 20 eurų.

A. Vaitkuvienės manymu, tokios sumos apgyvendinimui nameliuose, neteikiant pusryčių, turėtų užtekti.

„Apklausėm savo asociacijos narius ir dauguma sutiktų nameliuose apgyvendinti už tokią kainą. Suprantu, kad sodybų išlaikymo kaštai skirtingi: vienos pigiau šildomos, kitos brangiau, o maitinimo šiuo atveju nenumatoma. Tačiau dažnai ir namelis nameliui nelygu: vieni labai paprasti, lentiniai, kiti ištaigingi, didesni – priklauso nuo suteikiamų patogumų. O rizika – kiekvieno žmogaus apsisprendimo reikalas“, – sakė LKTA prezidentė.

A. Vaikuvienė tikisi, kad visiems grįžus iš užsienio, kaimo turizmo sodybų paklausa padidės, nes žmonės bijos rizikuoti savo artimųjų sveikata. Kol kas savivaldybės tik registruoja galimas apgyvendinimo vietas, jose realiai yra apsigyvenęs vos vienas kitas žmogus.

Be to, ilgas pajamų „badas“, asociacijos prezidentės manymu, privers sodybų savininkus kitaip žiūrėti į pavienį apgyvendinimą. Juo labiau, kad jau dabar manoma, jog renginių draudimas truks ne trumpiau kaip tris mėnesius.

Facebook komentarai