Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Troposferos ozonas gali neigiamai paveikti net dirvožemio mikroorganizmų įvairovę

Autorius: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Padidėjusios troposferos ozono koncentracijos poveikis antžeminiams ekosistemų procesams (Agathokleous E. ir kiti, 2020).
Padidėjusios troposferos ozono koncentracijos poveikis antžeminiams ekosistemų procesams (Agathokleous E. ir kiti, 2020).
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų instituto Ekologijos skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Valdos Araminienės kartu su kolegomis iš užsienio valstybių atliktame tyrime nustatytas neigiamas troposferos ozono poveikis sausumos ekosistemoms ir biologinei įvairovei. Šį tyrimą publikavo mokslinis žurnalas „Science Advances“.

Publikacijoje pateikiamas pirmasis išsamus vertinimas apie tai, kaip troposferos ozono tarša gali pakeisti sausumos ekosistemų struktūrą ir funkcijas bei taip kelti grėsmę biologinei įvairovei.

Troposfera yra žemutinis atmosferos sluoksnis (8–12 km nuo žemės paviršiaus), todėl šiame sluoksnyje esantis ozonas dar yra vadinamas priežemio ozonu. Šiame sluoksnyje susidaręs ozonas yra žalingas. Tai yra antrinis teršalas, kuris susidaro fotocheminių reakcijų metu iš azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių. Pagrindiniai azoto oksidų šaltiniai yra transportas, kuro deginimas, energetikos ir pramonės įmonių veikla. Lakūs organiniai junginiai į troposferą patenka iš transporto, garuojant degalams, cheminiams tirpikliams, taip pat iš pramonės įmonių.

Sausumos ekosistemų sudėtis ir biologinė įvairovė yra glaudžiai susijusios su aplinkos veiksniais, todėl nerimaujama, kad jiems gali kilti antropogeninės ozono taršos rizika. 

Šiame tarptautinės mokslininkų grupės parengtame straipsnyje buvo atlikta kompleksinė analizė, siekiant išaiškinti, kaip troposferoje esantis ozonas veikia sausumos ekosistemas, esančias skirtingose klimatinėse zonose ir jose vykstančius cheminius, fiziologinius procesus.

Publikacijoje apibendrinti įrodymai, kad tarša troposferos ozonu gali paveikti pagrindinius sausumos ekosistemų ekologinius procesus ir funkcijas bei pakeisti augalų, vabzdžių ir dirvožemio mikroorganizmų įvairovę.

„Išanalizavę sukauptus duomenis, nustatėme pasaulio regionus, kurių rūšinę įvairovę iki 2100 metų gali reikšmingai paveikti padidėjusi troposferos ozono koncentracija. Buvo išskirti šie regionai – Atlanto vandenyno salos, Šiaurinis pusrutulis, Viduržemio jūros baseinas, Afrika ties pusiauju, Etiopija, Indijos vandenyno pakrantė, Himalajų regionas, Pietinė Azija ir Japonija“, – akcentuoja mokslininkė.

Dr. Valda Araminienė akcentuoja, kad publikacijoje pateikiama informacija pagerina supratimą apie troposferos ozono taršą ir naujus sausumos biologinės įvairovės išsaugojimo iššūkius. Ši analizė gali atverti kelią naujos kartos tyrimams, kuriuose bus nagrinėjamas ozono poveikis biologinei įvairovei. Tikimasi, kad tai palies pažangiausius tarpdisciplininius tyrimus, susijusius su šia aplinkos problema.

Facebook komentarai