Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Tręšiant ir laikant mėšlą, svarbu laikytis nustatytų reikalavimų

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Mėšlas nėra tik nekalta trąša. Todėl, kad būtų išvengta taršos, labai svarbu jį laikyti ir tręšti juo laikantis nustatytų reikalavimų, primena Aplinkos apsaugos departamentas.

Reikalavimai, kaip tinkamai mėšlą laikyti, saugoti ir juo tręšti, nurodyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.

„Srutomis ir mėšlu dažnai tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba ši susidaranti atlieka kompostuojama. Vis dėlto mėšlas nėra tik nekalta trąša, taigi svarbiausia apsaugoti aplinką nuo galimos taršos“, – pabrėžia Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Remiantis reikalavimų aprašu, mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke.

„Tačiau visais saugojimo atvejais turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Kartu atkreipiame dėmesį, kad mėšlą ir srutas būtina kaupti ir laikyti taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos“, – sako aplinkosaugininkė.

E. Pipiraitės teigimu, dažniausiai aplinkosaugininkai pažeidimus fiksuoja, kai asmenys lauko darbus atlieka draudžiamu tręšti laikotarpiu. Kitas dažnas pažeidimas – kai mėšlas ar srutos netinkamai laikomos. Arba, pavyzdžiui, kai tręšiant naudojami per dideli mėšlo ar srutų kiekiai.

„Visada, kai padaromas pažeidimas, paviršiniu vandeniu ir per drenažo sistemas srutos patenka į vandens telkinius, tokiu pačiu būdu gali būti paveikiamas ir paviršinis vanduo, šuliniai. Norint nepakenkti aplinkai, tręšiant reikia laikytis tręšimo normų, tręšimo terminų ir saikingai naudoti tiek organines, tiek mineralines trąšas bei augalų apsaugos priemones“, – aiškina Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė.

Būtina žinoti, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.

Paskleistas mėšlas privalo būti apariamas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).

Taip pat draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą piliečiams gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.

Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad mėšlą ir srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskirame įsakyme, atsižvelgiant į konkrečias rudens ir pavasario hidrometeorologines sąlygas, yra nustatyta kitaip. Taip pat, kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyklos arba plotai, kuriuose ūkininkas augins žiemkenčius.

Facebook komentarai