Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Tema diskusijai prie arbatos: apie dirvą ir drėgmę

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Prasideda didžiosios metų šventės ir kalbėti apie būsimus darbus gali būti neetiška, tačiau manome, ši tema gali praversti diskusijoms prie arbatos ar kavos puodelio.

Dažnai klausiame žemdirbių, kokie ribojantys veiksniai turi didžiausią įtaką augalų produktyvumui? Išgirstame atsakymą – trąšos. Gana teisingas atsakymas, be maisto medžiagų – sunku tikėtis derliaus. Kiti atsako, kad augalų apsaugos priemonės, pabrėžiant fungicidų reikšmę. Tam nelengva būtų prieštarauti. Tačiau jei nesuformuosim tinkamos pasėlio struktūros, naudojamos priemonės derliaus nesukurs. Jau gana daug ūkininkų atsako, kad bene svarbiausia – meteorologinės sąlygos ir dirvožemio biologinis aktyvumas.

Dėmesys dirvos drėgmei

Buvo dvi vasaros, kai iškrito kritiškai mažai kritulių ir, svarbiausia, kritiniais augalų augimo tarpsniais. Tik nuo spalio pradžios iškrito daugiau kaip 100 mm kritulių, bet drėgmės deficitas neišnyko. Dėl to ir padiskutuokim apie drėgmę – vieną iš augalų produktyvumą ribojančių veiksnių.

Ruduo labai aiškiai parodė, kokia žemės dirbimo technologija buvo efektyvi, ar vertėjo vėlinti sėją, kad augalai gautų daugiau drėgmės, kokie priešsėliniai augalai padėjo išsaugoti drėgmę, o kokie buvo tikri drėgmės švaistūnai. Išmintingi ūkininkai labai greitai padaro išvadas, kaip reikia keisti žemės dirbimo sistemą, kaip tvarkyti augalines liekanas, kad dirvožemyje išsisaugotų drėgmė. Ne vienam ūkininkui „koją pakiša“ įprotis, kad Lietuvoje pakanka kritulių ir dirbant žemę nėra reikalo stengtis ją išsaugoti.

Ūkininkai dažnai girdi mokslininkus kalbant apie sėklų įterpimo gylio reikšmę lauko daigumui ir augalų vystymuisi bei produktyvumui. Prisiminkim kviečių sėją, sėjos metu sėklų drėgnis būna apie 13 proc., pasėjus padidėja iki 50 proc. Kad sėklos sudygtų, vienam kilogramui sėklų reikia apie 0,18 l vandens, sėjant 180 kg/ha sėklų, reikės apie 32,0 l vandens.

Vanduo labai reikalingas sėklų dygimo pradžioje, besiformuojančio daigo ląstelėms, kad susidarytų turgorinis slėgis. Sėklas pasėjus į 4 cm gylį, sėklų dygimui sunaudojama apie 220 l vandens, o pasėjus į 7 – 8 cm gylį – apie 320 l vandens. Dėl to, jei sėjos metu vyrauja sausi orai, rekomenduojama didinti sėjos gylį. Neatsižvelgus į rekomendacijas, pasėjus sekliai, matėme daug nesudygusių plotų. Tai galėjo būti labiau suspaustos vietos, sėklos liko paviršiuje ir ilgai nedygo, taip pat galėjo būti erozijos pažeistos vietos, daugiau grumstų, sėklos neturėjo kontakto su dirvožemiu ir nedygo, sudygo tik po gausesnio lietaus.

Atrodytų, kad vandens kiekio reikalingo sėklų dygimui procentinė išraiška yra nedidelė, lyginant su drėgmės atsargomis, bet ši drėgmė turi būti nedideliame dirvožemio kiekyje, esančiame prie sėklų, o vėliau prie šaknų. Priemolio dirvožemiuose būna apie 25 proc. vandens nuo viso vandens imlumo, bet jei drėgmės mažiau kaip 10 proc., dirvožemis laiko vandenį ir sėkloms sunku jį įsavinti.

Minėtai sėklų normai, dygimui reikalingą vandens kiekį sėklos turi įsavinti vidutiniškai iš 13-17 kub. m dirvožemio (vidutinio sunkumo priemolis). Pasėjus sėklas į 4 cm gylį, sėklų dygimui reikalingas vanduo bus paimamas vidutiniškai iš 820-860 kg dirvožemio. Pasėjus į 7-8 cm gylį, vanduo įsavinamas iš 1,5-1,7 t dirvožemio.

Be vandens derliaus nebus

Visuomet primename, kad tik nepalikite stambių dirvos agregatų, nes vyraujant smulkesniems agregatams, vanduo greičiau juda kapiliarais prie sėklų. Tinkamai paruoštas dirvožemis užtikrina optimalų drėgmės kiekį prie sėklų ir skatina vandens judėjimą kapiliarais. Tačiau per daug suspaustas dirvožemis gali trukdyti sėklų dygimui. Šaknelės gali lengviau skverbtis pro sutankintą dirvožemį nei daigeliai, tačiau yra tam tikros ribos, kurias viršijus, šaknų augimas sustoja.

Nuo daigų pasirodymo dirvos paviršiuje iki grūdų užsipildymo šaknys turi įsavinti reikiamą kiekį vandens iš dirvožemio, kad užtikrintų transpiraciją ir išsaugotų minimalų turgorinį slėgį, reikalingą augalų augimui. Kiekvienas augalas primena balioną su vandeniu. Pripildžius pilnai balioną vandeniu, jis bus tvirtas. Arba suglebęs, jei nebus pilnas. Kuo vešlesni augalai, tuo daugiau jiems reikia vandens, štai dėl ko gausiai patręšus pavasarį augalus azotu ir jiems suvešėjus, kai kuriuose laukuose, vyraujant sausiems orams, jei dirvožemis neužtikrina šaknų aprūpinimo vandeniu, augalai greitai pradeda nykti.

Augalai greičiau pajunta drėgmės deficitą saulėtomis dienomis, esant aukštai temperatūrai, mažai santykinei drėgmei bei pučiant vėjui. Jei vandens išgarinimas per lapus viršija jo patekimą iš šaknų į lapus, augalo ląstelės praranda turgorą, lapai pradeda vysti. Netekus turgorinio slėgio, lapai neauga į plotį ir galiausiai pradeda džiūti. Tai natūralus augalo prisitaikymas saugoti vandenį.

Jei kviečiams krūmijimosi tarpsniu trūksta drėgmės, nesivysto ūgliai. Ypač jautrūs kviečiai drėgmei 3 lapelių ir bamblėjimo tarpsniais. Jei tuo metu vyrauja sausi orai, o dirva buvo ruošta nesaugant drėgmės, augalai atmeta šoninius ūglius ir formuoja vieną stiebą. Trūkstant drėgmės formuojantis generatyviniams organams, atmetamos varputės, o trūkstant drėgmės stiebo augimo metu – atmetami žiedeliai. Augalas gali aukoti ūglius, varputes ar žiedus, jei drėgmės deficitas išryškėja, kai šie organai jau susiformavę. Dažniausiai redukuojasi vėliausiai išsivystę ūgliai. Kai matome tuščias varpų viršūnes ar apačias, supraskim tai, kaip augalo priminimą apie vandens deficitą tam tikru augimo tarpsniu. Saugant augalų produktyvumą, drėgmę reikia saugoti visomis priemonėmis.

Prisiminkim istoriją, kodėl maurams augalai sukrovė turtus? Dėl to, kad sausame Pirėnų pusiasalio klimate maurai sugebėjo apsirūpinti vandeniu ir auginti egzotiškus augalus, kurie Europoje neaugo. Gal mes pripratome prie drėgmės? Tačiau pastarieji dveji metai priminė apie galimus iššūkius. Tai – tema diskusijoms. Būkim pasiruošę spręsti dėl klimato kaitos kylančias problemas ir linkėkime vieni kitiems, kad ateinančiais metais gamta nekrėstų išdaigų.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA