Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Teismo išaiškinimas apie taršos mokesčius

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pateikė reikšmingą išaiškinimą dėl nuslėptos apmokestinamosios pakuotės, ir po jo priėmimo turėtų būti daug atsakingiau žiūrima į pakuočių apskaitą ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų teikimą nustatytu laiku. Teismas nutartyje pasisakė dėl „nuslėptų pakuočių“ sąvokos, kuri Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nėra įvardyta. 

Byloje nagrinėtas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos  sprendimo, kuriuo įmonei už nedeklaruotą taršą pakuotės atliekomis apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įmonė į Lietuvos Respubliką vežė ir į vidaus rinką leido daugiau nei 0,5 tonos per metus apmokestinamosios pakuotės, todėl turėjo prievolę mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Vis dėlto įmonė ketverius metus iš eilės netvarkė pakuočių apskaitos, neturėjo nustatytos ir patvirtintos apskaitos tvarkos, sudaryto prekinių vienetų sąrašo, nevykdė į Lietuvos Respubliką importuotos ir vidaus rinkai teiktos gaminių pripildytos pakuotės apskaitos,  gaminių pripildytas pakuotes Lietuvos Respublikos vidaus rinkai ketverius metus tiekė neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade, taip pat nustatytu laiku Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų.

Priimdama nutartį, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamosios pakuotės kiekį, o už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis mokamas taikant didesnį tarifą.

Įstatyme nustatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, o mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos teritorinei VMI, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas. Mokesčio sumokėjimo ir deklaracijos pateikimo terminas įstatyme nustatytas konkrečia data – einančių po mokestinio laikotarpio metų vasario 15 diena.

Teismas, aiškindamas „nuslėptų pakuočių“ sąvoką, pažymėjo, kad nors įstatyme nėra įvardyta sąvoka „nuslėptos pakuotės“, tačiau galima daryti išvadą, jog mokesčio už aplinkos teršimą nedeklaravimas ir nesumokėjimas įstatyme nustatytu laiku būtent ir yra apmokestinamosios pakuotės nuslėpimas.

LVAT taip pat nurodė, kad mokesčio nedeklaravimas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, o tai kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir, be abejo, lemia didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad  nuslėptas apmokestinamosios pakuotės kiekis yra visas apmokestinamosios pakuotės kiekis, kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką, bet įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo ir už kurį nesumokėjo mokesčio.

Teismų praktikoje yra nurodoma, kad laiku nedeklaruotas apmokestinamosios pakuotės  kiekis ir atitinkamai mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip šios pakuotės nuslėpimas, bet įstatymo nuostatoms taikyti ir apmokestinamosios pakuotės kiekio nuslėpimo faktui konstatuoti būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai ir tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato –apmokestinamosios pakuotės kiekio nuslėpimo.

Tokias aplinkybes, be kita ko, patvirtintų apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan.

Teismas akcentavo, kad teisinis reglamentavimas aiškiai numato, jog už privalomų reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankcijos taikymą – didesnį mokesčio tarifą.

Departamentas, atlikęs mokesčio mokėtojo patikrinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad įmonė, laiku nedeklaruodama apmokestinamųjų pakuočių, jas nuslėpė ir vengė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, kas sudarė neabejotiną pagrindą šią įmonę apmokestinti didesniu tarifu.

Facebook komentarai