Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Taršos leidimų gali prireikti ir smulkesniems ūkininkams

Autorius: Žemės ūkio rūmai
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), kaip papildomas komitetas, po pertraukos pratęsė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos bei Aplinkos monitoringo įstatymų svarstymą.

Pertrauka buvo padaryta pasigedus siūlomų priemonių analizės, ar jos yra adekvačios siekiamiems tikslams ir kaip siūlomi nuostatų pakeitimai paveiks ūkio subjektus.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės siūlomiems pakeitimams KRK po svarstymo pritarė, pagrindiniam Seimo komitetui pasiūlė projektą tobulinti pagal pateiktas pastabas.

Tačiau ties Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimų siūlymais svarstymas ir vėl užstrigo.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas KRK posėdyje apgailestavo: „Padaryta klaida, kad nebuvo klausymų“. Jo teigimu, siūlomose nuostatose yra diskutuotinų vietų.

Projekte esamos formuluotės pernelyg stropių pareigūnų gali būti išsiaiškintos ne visai taip, kaip mąsto teisės aktų rengėjai. Nors teisės aktas yra numatytas stambiesiems teršėjams, kuriems reikalingi taršos leidimai, negalima atmesti, kad naujos nuostatos gali būti pritaikytos ir žemdirbiams.

Žemės ūkio rūmai kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetus, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas. ŽŪR pastaboms ŽŪM pritaria. „Užkliuvo“ bent trys punktai. Pvz., įstatyme siūloma įtvirtinti, kad vykdant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nurodytą ūkinę veiklą teršalai (įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus ir atliekas) į aplinką galėtų patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta TIPK leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose, aplinkos standartuose. ŽŪR siūlo tikslinti formuluotę, aiškiau apibrėžti teršalų patekimo draudimą. Viena iš priežasčių – kad vartojama abstrakti „aplinkos“ sąvoka lemtų neadekvačią ūkio subjekto prievolę užtikrinti tokių medžiagų patekimą neribotoje teritorijoje.

O kas yra kietosios medžiagos, kuriomis draudžiama teršti aplinką? A.Baravyko pastebėjimu, pagal dabartinę siūlomą formuluotę tai galėtų būti ir grūdai.

Aplinkos ministerijos atstovai tai kategoriškai neigė, be to, paaiškėjo, kad AM šiuo metu rengia birių medžiagų tvarkymo poįstatyminį teisės aktą.

Visa tai sustiprino KRK abejones, ar nedaroma klaida skubant priimti įstatymo pataisas, ar, siekiant išspręsti pirmiausia Klaipėdos taršos problemas, nebus pridaryta problemų kitur Lietuvoje. Nepaisant posėdyje dalyvavusių Klaipėdos bendruomenės atstovų didelio nusivylimo, KRK nutarė daryti dar vieną svarstymo pertrauką.

Facebook komentarai

T Hegvita agro