Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Tai, ko dar nežinojote apie rožės – „Rožės kodas“ Chaimo Frenkelio viloje

Autorius: Agroeta
Tai, ko dar nežinojote apie rožės – „Rožės kodas“ Chaimo Frenkelio viloje
Tai, ko dar nežinojote apie rožės – „Rožės kodas“ Chaimo Frenkelio viloje
Printer Friendly, PDF & Email

Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje, atidaryta paroda „Rožės kodas“. Renginį įkvėpė pernai vilos parke įkurtas secesinio stiliaus rožynas, skirtas Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui. 1 500 rožių kelmų (50 veislių) ir pavėsinių parkui dovanojo mecenatas Stanislovas Grušas. Seniausia rožė išveista dar XVI amžiuje. Parodoje – įvairiausi daiktai, meno dirbiniai, atspindintys rožės simbolį: paveikslai, indai, tekstilės gaminiai, vėduoklės, puokštės. Net vaišėms siūlyta rožių arbatos ir saldumynų su roželėmis.     

Tiesiog grožiu alsuojantį renginį emocingu tango šokiu su rože pradėjo Šiaulių sportinių šokių klubo „Šypsena“ šokėjai Audrius ir Erika Blažiai.

Pasak parodos rengėjų, rožė žmonių vaizduotę užvaldžiusi tūkstantmečius. Rožė – parkų ir sodų karalienė. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra daug rožynų. Tačiau apie rožes žmonės žino mažai.

Mokslininkai yra radę 40 milijonų metų fosilijų, kuriose atsispaudę erškėtrožių  žiedeliai. Pirmosios rožės buvo labai paprastos, turėjo penkialapius žiedelius su apvaliu vidurėliu. Rožės, skirtingų  šaltinių teigimu, pradėtos auginti arba Kinijoje, arba Indijoje.

Kiniečiai pirmieji prisijaukino rožę, išvedė daug veislių, rožes priskyrė augalų-džiugintojų grupei. Rožės, manoma, kelia nuotaiką, naikina depresiją, gydo širdies skausmą. Vėliau rožės pateko į Turkiją, Graikiją. Šios gėlės labai suklestėjo senovės Romoje. Bet po Romos žlugimo rožės buvo praradusios savo populiarumą, nebebuvo vedamos naujos rožių veislės. Rožes „atgaivino“ Karolis Didysis, frankų karalius  nuo 768 metų, įsakęs rožes auginti vienuolynuose. Vienuoliai, perrašinėdami knygas, jas dar iliustruodavo rožių piešiniais. Rožės simbolį perėmė ir krikščionybė, jis plačiai įsišaknijo ir kitose srityse istorijoje,  politikoje, kulinarijoje ir panašiai. 

Paroda sulaukė didelio susidomėjimo. Žmonės ne tik apžiūrinėjo eksponatus, bet ir grožėjosi rožynu.

Renginį rėmė Lietuvos  kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė. Eksponatai „Rožių kodui“ į Šiaulius pateko iš  Žemaičių „Alkos“,  Rokiškio krašto, Šilutės Hugo Šojaus, Klaipėdos Mažosios Lietuvos, Žemaičių vyskupystės muziejų, Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės, Lietuvos Dailės, Kauno rajono,  Trakų istorijos muziejų, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Všį „Alexandre Vassiliev fondas“.

Paroda „Rožės kodas“  veiks iki rugpjūčio 25 dienos.

Dalia KARPAVIČIENĖ, autorės nuotraukos

Facebook komentarai

T Hegvita agro