Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Šviežio medaus dar teks palaukti mažiausiai savaitę

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Obelų žiedai tiesiog dūzgia nuo bičių gausos. Autorės nuotr.
Obelų žiedai tiesiog dūzgia nuo bičių gausos. Autorės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kelmės rajono bitininkų draugijos pirmininkas Vidas Jankauskas tik prieš porą dienų aplankė visas 27 savo bičių šeimynas. Ir buvo nudžiugintas puikiai peržiemojusiomis bitelėmis.

Tiesa, šviežio medaus, pasak patyrusio bitininko, teks palaukti apie savaitę, o jei orai nebus palankūs – ir dar ilgiau.

Pavasaris bitėms šilumos šykšti

Visą saulėtą antradienį Kelmėje gyvenantis ir gretimame Paverpenio kaime bitininkaujantis Kelmės rajono bitininkų draugijos pirmininkas Vidas Jankauskas paskyrė savo bitelių lankymui.

27 bičių šeimynas turintis patyręs bitininkas pirmiausia labai apsidžiaugė, radęs puikiai peržiemojusias, stiprias, gausias šeimynas.

„Gaila, kad šių metų pavasario orai bitėms nėra labai palankūs, šilumos šykšti. Vos pora tikrai šiltų dienų buvo. Šiaip žiedų bitėms jau užtenka. Nešė iš visokių pumpurų, jau pražydo vyšnios, obelys, kriaušės, daug laukinių augalų. Turi bitelės ką veikti. Jei palytų ir atšiltų, kaip priklauso gegužės pabaigai, būtų visai puiku. Būtų galima ir gausaus pavasarinio medaus tikėtis“, – pasakojo Vidas Jankauskas.

Šviežią medų bitininkas ims maždaug po savaitės ar vėliau. Dabar, apžiūrinėdamas šeimynas, pastebėjo, jog medaus yra prinešta. Ir nemažai. Bet medutis dar šlapias, neišgarintas.

Antrasis meduėmis paprastai būna birželiui įsibėgėjus, antrąją mėnesio savaitę. 

Retas jaunas žmogus bitininkauti imasi

Kelmės rajono bitininkų draugijoje – apie 50 narių, kurie laiko daugiau kaip tūkstantį bičių šeimų. Bet dar maždaug tiek bitininkų ir bičių šeimų draugijai nepriklauso.

Draugijos pirmininkas Vidas Jankauskas sakė, jog anksčiau, kai dar pasaulis be koronaviruso gyveno, bitininkai į bendras šventes sueidavo, pabendraudavo, apie biteles pasikalbėdavo. Dabar rečiau besusitinka.

„Dauguma mūsų, bitininkų – vyresnės kartos atstovai. Retas jaunas žmogus rimtai imasi bitininkauti. Vien iš bičių laikymo sudėtinga būtų išgyventi. Be to, dar būtina ir bites mylėti. Jeigu jų bijosi, per prievartą, baimę lankyti eisi, niekam naudos nebus: nei bitėms, nei bitininkui“, – įsitikinęs patyręs bitininkas. 

Medaus kainą, pasak V. Jankausko, diktuoja rinka. Bitininkas gali tik prisitaikyti. Medus nėra būtinas maisto produktas. Nors pats bitininkas medų mėgsta, dėl sveikatos turi mažiau jo suvartoti. Deja, nei jo vaikai, nei anūkai į šį natūralų produktą nė nežiūri... Kartais Vidas Jankauskas bičių duonele, pikiu pasigardžiuoja.   

Kelmiškis pasakojo, jog bitininkavimas tikriausiai užkoduotas jo giminės genuose. Bičių laikė ir pono Vido senelis, ir tėvas.

„Tik labai gaila, kad su manimi tikriausiai bitininkavimas ir užsibaigs. Kažkiek bitėmis domėjosi vienas anūkų, kai buvo dar nedidelis. Dabar, prie pilnametystės priartėjęs, vis mažesnį dėmesį berodo, kiti pomėgiai ir poreikiai atsirado“, – apgailestavo Vidas Jankauskas.

Kelmiškis sakė bitininkaujantis todėl, kad be savo bitelių gyvenimo neįsivaizduoja. „Naudos iš jų ne kažin kokios, jei pinigais skaičiuotume. Tačiau koks malonumas draugėje su tais padarėliais būti. Aš galiu atsisėsti bityne ir valandų valandas bičių vienodo, ramaus dūzgimo klausytis, žiūrėti, kaip jos  išskrenda ir sugrįžta geltonomis kojelėmis, kaip kantriai, ramiai dirba“, – pasakojo.

V. Jankauskas laiko tiek bičių šeimynų, kad galėtų vienas susitvarkyti.  Pats ir avilius sumeistrauja. 

Facebook komentarai

bas

a