Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Suskaičiavo degusius kombainus – pastarųjų metų rekordas

Autorius: Mikas JUOZAPAITIS
Šiemet didžiausias gaisras kilo Kauno rajone, kai sudegė ne tik apynaujis kombainas „Case IH 9230“, bet ir beveik 200 hektarų pasėlių.
Šiemet didžiausias gaisras kilo Kauno rajone, kai sudegė ne tik apynaujis kombainas „Case IH 9230“, bet ir beveik 200 hektarų pasėlių.
Printer Friendly, PDF & Email

Gali būti, kad užvakar Skuodo rajone degęs kombainas – paskutinis gaisras šios technikos kategorijoje. Mat nenupjautų javų plotų nenumaldomai mažėja ir javapjūtė ritasi į pabaigą.

Nepaisant to, Gailaičių k. degusio kombaino savininkui ši javapjūtė įsimins ilgam. Nors jis pats bandė gesinti liepsnas keturiais milteliniais gesintuvais (kiekvienas po 2 kg) ir dar vandeniu, į nelaimės vietą atvykę ugniagesiai jau matė virš kombaino atvirą liepsną. Dėl variklio skyriuje kilusio gaisro sudegė viso degios kombaino „Don 1500A“ detalės.

Javapjūtės viduryje svarstėme, ar šiemet bus sumuštas gaisrų javapjūtėje rekordas. Su šiuo klausimu „Agroeta“ kreipėsi ir į Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininką Aurimą Gudžiauską.

„Šiemet kilo 30 kombainų gaisrų, palyginus su 22 pernai, 13 užpernai ir 20 – 2016 m. Tačiau yra buvę ir prastesnių metų – 2015 m. vien per rugpjūtį Lietuvoje degė 55 kombainai“, – informavo A. Gudžiauskas.

Paklaustas, kas galėjo padaryti įtaką didesniam gaisrų skaičiui šiais metais, pareigūnas sakė, kad tai vertinti sudėtinga.

„Vertinti, kas konkrečiai lemia kombainų gaisrų skaičių, sudėtinga. Ugniagesiai kasmet vykdo prevencines akcijas, informuoja ūkininkus per žiniasklaidą. Neatmetame, kad prie didesnio gaisrų skaičiaus prisideda sausi ir šilti orai, taip pat trumpas javapjūtės sezonas“, – aiškino A. Gudžiauskas.

Pašnekovas tvirtino, kad norėdami greitai nuimti derlių, ūkininkai skuba ir nuo ryto iki vėlaus vakaro dirba su technika be pertraukos, laiku neatkreipia dėmesio į atsiradusius gedimus.

„Pagrindinės žemės ūkio technikos gaisrų priežastys yra kuro sistemos, elektros instaliacijos gedimai ir įvairūs įkaitę paviršiai, ant kurių prisikaupia daug degių dulkių, tepalų, šiaudų. Kasdien prieš kimbant į darbus patariame patikrinti technikos būklę, apžiūrėti, ar nėra kuro, tepalų nutekėjimų, nuvalyti susikaupusias dulkes ir šiaudus nuo kaistančių, besisukančių paviršių, sutepti visus mazgus ir tik tuomet važiuoti į laukus“, – aiškino A. Gudžiauskas.

Ūkininkai raginami atsakingai pasiruošti javapjūtei ir į laukus išriedėti su tvarkinga technika, turinčia pirmines gaisro gesinimo priemones – gesintuvus, nedegius audeklus ir kastuvus. Ugnis transporto priemonę sunaikina maždaug per 10 minučių, tad neturint pirminių gesinimo priemonių išgelbėti brangią techniką praktiškai neįmanoma.

„Agroeta“ primena, kad šiemet didžiausias gaisras per javapjūtę kilo Kauno rajone, Vandžiogalos seniūnijoje. Tuomet sudegė ne tik apynaujis kombainas „Case IH 9230“, bet ir beveik 200 hektarų pasėlių.

Facebook komentarai

T Hegvita agro