Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Sukilo šeimos ūkininkai: V. Pranckietis turi trauktis iš pareigų

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Septynios organizacijos raštu kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininką Viktorą Pranckietį, reikšdamos susirūpinimą ir nepritarimą KRK daugumos sausio 5 d. priimtam nutarimui ir reikalauja KRK persvarstyti klausimą dėl tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimo.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovo Vido Juodsnukio teigimu, jei Seimo Kaimo reikalų komitetas nepersvarstys klausimo dėl tiesioginių išmokų sumos ribojimo ir neatstovaus kaimo daugumai – šeimos ūkininkams ir kaimo gyventojams, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, pasitelkdama kaimo gyventojus ir kitas organizacijas, reikalaus, kad V. Pranckietis trauktųsi iš einamų pareigų.

„Viktoras Pranckietis privalo trauktis iš einamų pareigų, jei vadovaudamas Seimo Kaimo reikalų komitetui neatstovauja kaimo daugumai – šeimos ūkininkams ir kaimo gyventojams“, – sako V. Juodsnukis.

Raštą pasirašė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, Vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, Pramoninių uogų augintojų asociacija, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ir Skuodo rajono žemdirbių asociacija.

Anot raštą pasirašiusių organizacijų, Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, jau neteko 58 proc. žemdirbių. Vieni pasitraukė pasinaudoję 2004-2006 m. Kaimo plėtros programoje (KPP) numatyta ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos galimybe, kiti – negavę investicijų, atsiliko nuo jų sulaukusių ūkių.

„Esmė ir visa bėda ta, kad praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų. Būtent jie aktyviai naudojosi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipdami žemei įsigyti. Prie ūkių stambėjimo ypač prisidėjo 2007-2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu. Kuo daugiau ūkis valdė žemės, tuo daugiau jis gavo išmokų“, – rašoma bendrame asociacijų pranešime.

Pasak jų, dėl tokios neteisingos išmokų dalinimo sistemos, smarkiai sumažėjo smulkių ūkių ir iškilo regionų gyvybingumo problema.

„Juk ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti, padėti kurti verslą, skatinti bendruomeniškumą, kooperaciją ir kt.“, – pažymi rašto autoriai, pabrėžiantys, kad Lietuvos politikai palaiko ir suteikia galimybę ES skiriamas visam Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui lėšas pasiimti tik mažai grupei žmonių.

„Juk 100 tūkst. eurų ribojimas liečia tik ūkius, kurie yra didesni nei 1400 ha, ir tokių ūkių Lietuvoje yra mažuma, todėl atsakingai pareiškiame, kad tokia politika veda į visišką kaimo sunaikinimą“, – rašoma pranešime.

Kritikuoja KRK siūlymą

Asociacijos kritikavo KRK sausio 5 d. priimtą siūlymą koreguoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plane numatytą nuostatą tiesiogines išmokas ūkininkams nuo 60 tūkst. eurų mažinti 85 proc. KRK siūlo apsistoti tiesioginių išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų, ribojimu, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.

Pasak V. Juodsnukio, tokių sąlygų siekė didžiųjų gamintojų grupėms atstovaujančios organizacijos – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga. Jų reikalavimai, pasak ūkininkų atstovo, nėra didžiosios dalies Lietuvos kaimo gyventojų ir žemdirbių nei nuomonė, nei pozicija.

„Toks KRK sprendimas palankus ne daugiau kaip 20 proc. šalies žemės ūkio veiklos subjektų. Vyriausybės programoje numatyta parama ir dėmesys jauniesiems ūkininkams, smulkiojo ir vidutinio ūkio palaikymui, kaimo socialiniams klausimams, todėl darosi net nejauku, kai didieji ūkininkai šantažuoja Vyriausybę“, – sako V. Juodsnukis.

Pasak jo, praėjusiais KPP priemonių laikotarpiais apie 80 proc. paramos visoje ES atiteko stambiems ūkiams.

„Todėl, jei norime, kad kaime išliktų smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurtųsi verslai ir kooperacija, veiktų trumposios grandinės, aktyviai veiktų bendruomenės – negalima siekti atimti paramos iš smulkių ir vidutinių ūkių. Mažesni ūkiai sugeneruoja gyventojų tankį kaime. Žmonės, šalia savo kitos veiklos turintys ir žemės ūkio veiklą, turi papildomų pajamų, kurios ateina į šeimą. Be to, vaikai mokosi žemės ūkio veiklos, verslo pradmenų, dalyvauja procesuose, todėl formuojami kiti gebėjimai kaime. Todėl kalbėti, kad tik dideli ūkiai yra perspektyvūs, nėra teisinga, ir šį požiūrį būtina keisti. Žemės ūkio veiklos tvarumas yra didelis iššūkis“, – sakė jis.

Facebook komentarai

b