Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Su kaimynais lenkais – apie bendras problemas

Autorius: Žemės ūkio rūmai
Printer Friendly, PDF & Email

Lenkijos pieninių galvijų augintojų asociacijos prezidento Andrzej Steckiewicz kvietimu Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus, direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentė Viktorija Švedienė ir ūkininkų kooperatyvo „Rodiklis“ direktorė Rita Latvytė dalyvavo žemės ūkio parodoje, kuri vyko Ostrudos Expo arenoje.

Parodoje dalyvavo Varmijos – Mozūrų vaivadijos žemės ūkio rūmai, žemės ūkio kooperatyvai ir maisto gamintojai, žemės ūkio technika prekiaujančios ir paslaugas ūkininkams teikiančios įmonės ir organizacijos.

Lenkijos Varmijos – Mozūrų vaivadijos pieninių galvijų augintojų asociacija pristatė produktyviausias karves, o be to – buvo pademonstruotos ir vietinių veislių karves. 

LGVA prezidentė Viktorija Švedienė ne tik pasveikino Lenkijos pieninių galvijų augintojų asociacijos narius, bet ir apdovanojo vieną produktyviausių Varmijos – Mozūrų vaivadijos karvę. Tačiau didžiausias dėmesys buvo skirtas diskusijai apie pieno sektoriaus ateitį.

Kaip informavo Lenkijos pieninių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Andrzej Steckiewicz, šiandien vidutinė pieno kaina Lenkijoje yra apie 1,19 Lenkijos zloto (0,28 euro), tačiau pieno kaina labai priklauso ir nuo kokybės, todėl ragino pieno gamintojus ypač atkreipti dėmesį į pieno kokybę, kurią įtakoja pašarų kokybė, karvių sveikatingumas ir veislininkystė.

A. Steckiewicz  prognozavo optimistišką pieno rinkos perspektyvą, nes pieno gamyba Naujojoje Zelandijoje, kuri yra didžiausia pieno gamintoja pasaulyje, sumažėjo 3 proc. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija iki 2030 m. rekomenduoja atsisakyti augalinių riebalų vartojimo pieno produktų gamyboje, kas gali turėti teigiamą poveikį pieno rinkai, ypač sviesto vartojimui. Nors pieno suvartojimo kiekiai, tikėtina, augs, tačiau neaiškios kainų tendencijos, todėl ūkininkai turi mažinti pieno savikainą.

Lenkijos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Miroslaw Borowski informavo, kad Lenkijos pieninių galvijų augintojų asociacija, kuri buvo įkurta 1995 m. yra vienintelė savivaldos organizacija Lenkijoje atsakinga už kilmės knygų vedimą, vienijanti 11 tūkst. Narių – kooperatyvų, įmonių, ūkininkų.

„Lenkija yra pieno produktų lyderė Europoje – ji užima 4 vietą Europoje ir 12 vietą pasaulyje. Lenkijos pieno produktai daugiausiai parduodami ES šalims. Tačiau dėl augančios pieno produktų paklausos Azijoje, Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje, Lenkija pastaruoju metu smarkiai padidino pieno miltelių eksportą į Alžyrą, o išrūgų – į Kiniją, Indoneziją ir Malaiziją,“ – informavo M. Borowski.

Pasak jo, džiugina pieno sektoriaus perspektyvos, kadangi prognozuojamas pasaulio ekonomikos iki 2040 m. augimas vidutiniškai po 3 – 3,5 proc. per metus. Todėl galima įžvelgti ir puikias pieno sektoriaus perspektyvas. „Sėkmingam ūkininkavimui būtinas ūkio veiklos ir gyvulių bandos valdymas. Kainų svyravimai pieno rinkoje išliks ir ateityje, todėl būtina finansinė ūkio vadyba, sukauptas pinigų rezervas kainų kritimo atvejams. Lenkijoje mes matome, kad nebūtina siekti ūkių didėjimo, nes ir nedidelis ūkis gali būti pelningas, tačiau svarbiausia – ūkio efektyvumas“, – tvirtino Lenkijos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. Šiandien Lenkijoje yra 2,2 mln. pieno gamintojų.

Buvęs Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras, dabar Lenkijos europarlamentaras Krzysztof Jurgiel pabrėžė pienininkystės svarbą aprūpinant maistu didėjantį gyventojų skaičių, akcentavo stiprias pasaulio prekybos tradicijas šiame sektoriuje. Jis teigė, kad, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, būtina skatinti trumpąją grandinę „nuo lauko iki stalo“. Europarlamentaras akcentavo pieno naudos viešinimo kampanijų būtinumą, edukacijas apie pieno gerąsias savybes ir naudą. K. Jurgiel pažymėjo, kad pieno produktų paklausa auga ir per metus pieno poreikis pasaulyje vidutiniškai padidėja net po 2,3 proc. Sparčiausiai auga sviesto, sūrio, pieno miltų, jogurtų bei sūrelių paklausa.

LGVA prezidentė Viktorija Švedienė trumpai apžvelgė asociacijos veiklą ir pažymėjo, kad lietuviai tikriausiai daug pralaimi, nes vis dar nepasitiki kooperacijos formomis ir nerodo iniciatyvos dirbti kooperuotai. Kooperatyvai – ekonominio ir socialinio išsivystymo ženklas.  Pastaruoju metu kooperatyvų skaičius pasaulyje mažėja dėl tendencijų jungtis.

V. Švedienės teigimu, šis procesas jokiu būdu nereiškia mažėjančios jų įtakos ir jiems tenkančios rinkos dalies. Puikus tokio vienijimosi pavyzdys – danų, norvegų ir švedų pieno perdirbimo kooperatyvai. Tarpusavyje susikooperavę, jie valdo modernias, didelio pajėgumo pienines, kurioms atsidaro rinkos visame pasaulyje. „Tikiu, kad kooperatyvai ateityje jungsis į klasterius, į kuriuos įsitrauks ir mokslininkai, kurie jau dabar ieško galimybių dalyvauti žemės ūkio versle“, - tvirtino V. Švedienė.

Pasak jos, pasaulyje 1-10 pieno ūkio savininkų sudaro 78 proc., kurie laiko 56 proc. visų pieninių galvijų, 11-100 pieno ūkio savininkų sudaro 22 proc., kurie laiko 28 proc. visų pieninių galvijų ir daugiau nei 100 pieno ūkio savininkų sudaro 0,3 proc., kurie laiko 16 proc. visų pieninių galvijų. Taigi vyrauja maži pieno gamintojų ūkiai, kuriems norint išlikti ir dirbti konkurencingai būtų naudinga susikooperuoti.

„Gyventojų skaičius pasaulyje auga, todėl ūkininkai yra atsakingi už žmonių išmaitinimą. Žinoma turime taikyti pažangias technologijas, kurios užtikrintų maisto saugą, gyvūnų gerovę ir poveikį aplinkai“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas A. Svitojus.

Pasak jo, norint patenkinti 9 mlrd. žmonių mitybos poreikius, reikės ir didesnio skaičiaus karvių, dėl ko iškyla būtinybė ir naujoms gyvulių šėrimo, priežiūros ir kitoms technologijoms. Vadinasi, ateityje reikės pagaminti daugiau produkcijos, tačiau eikvoti mažiau žemės, vandens ir kitų išteklių.

„Naujajame BŽŪP laikotarpyje daug dėmesio skiriama tvariam ūkininkavimui, kuriam turime ruoštis visi. Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmai drauge organizavo ne vieną akciją prie ES Komisijos ir Vadovų Tarybos, organizavo ir dalyvavo ne vienoje konferencijoje 3 jūrų ir Vyšegrado šalių lygmenyje, kur aiškiai išdėstė savo pozicijas ir pasirašė susitarimus dėl BŽŪP 2021-2027 m. perspektyvos, todėl turime nuosekliai dirbti drauge ir kovoti dėl mūsų šalių palankesnių ūkininkavimo sąlygų ir tiesioginių išmokų suvienodinimo ES lygmeniu“, – tikino A. Svitojus.

Facebook komentarai

T Hegvita agro