Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Stumbrai gyvenimą baigia ir eismo įvykiuose, ir nuo brakonierių rankų

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Stumbrai labai migruoja tarp miškų, todėl jų apskaita nėra visiškai tiksli ir apie dalį kritusių žinduolių nėra jokių duomenų.
Stumbrai labai migruoja tarp miškų, todėl jų apskaita nėra visiškai tiksli ir apie dalį kritusių žinduolių nėra jokių duomenų.
Printer Friendly, PDF & Email

Po to, kai Utenos r. savivaldybės tarybos narys Jonas Slapšinskas Krekenavos-Naujamiesčio miškuose „netyčia“ sumedžiojo stumbro patelę, visuomenėje kilo didžiulė pasipiktinimo banga. Žmonės, rodos, iš naujo prisiminė, kad Lietuvos miškuose gyvena istoriniai didžiuliai žvėrys, kad juos saugo valstybė ir panašiai. Tačiau į šį reikalą reikėtų žvelgti kur kas paprasčiau, juk Panevėžio ir Kėdainių rajonuose stumbrai gana dažnai krenta patys ir tada niekam neatrodo, jog dėl to reikėtų labai raudoti. Be to, neretai pasitaiko atvejų, kad apie stumbro kritimą ar kitokį jo baigties atvejį niekas net nesužino.

„Agroetos“ žurnalistui teko nugirsti pokalbį, kai vienas Kėdainių gamtos mylėtojas pasakojo, jog vien praėjusiais metais, klaidžiodamas miškuose už „Lifosos“ gamyklos teritorijos, matė net tris kritusius stumbrus. Anot pasakotojo, iš dviejų gyvūnų buvo likę vien griaučiai, o vienas buvo tik pradėjęs irti.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys, kuris atlieka stumbrų monitoringą, veda jų apskaitą, sako, kad šie stambūs žinduoliai krenta dėl amžiaus, ligų, traumų, apsinuodijimo trąšomis ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, 2014 m. Panevėžio rajone automobilis parbloškė į kelią išėjusį stumbrą. Įvykio metu nukentėjo keturi automobiliu „Volkswagen Passat“ važiavę žmonės. Susidūrimo metu gyvūnas perskriejo automobilio stogą, nusileido ant asfalto, tačiau sugebėjo atsistoti. Sukaupęs paskutines jėgas, jis nušlubavo dar kelias dešimtis metrų ir krito.

Analizuojant L. Budrio pateiktus duomenis apie stumbrų populiaciją Kėdainių rajone matome, kad didžioji jų dalis gyvena trijuose miškų masyvuose. Miške tarp Nociūnų, Medėkšių, Beinaičių ir Taučiūnų kaimų, beje, tame pačiame apie kurį pasakojo minėtas kėdainietis, praėjusių metų lapkritį buvo 52 stumbrai, o rugsėjį – 55.

Kitame miške tarp Aristavos, Lančiūnavos, Rudžių ir Tiskūnų gyvenviečių metų pabaigoje laikėsi 36 stumbrai, nors prieš pusantrų metų ten šių žvėrių buvo priskaičiuojama net 111. Arčiau Panevėžio rajono, link Surviliškio ir Petkūnų nusitęsusiuose miškuose metų pabaigoje gyveno 61 stumbras, nors vasaros pabaigoje jų ten buvo tik 33.

Iš šių duomenų matyti, kad stumbrai labai migruoja tarp miškų, todėl jų apskaita nėra visiškai tiksli ir apie dalį kritusių žinduolių nėra jokių duomenų.

L.Budrys teigia, kad keliaudami iš miško į mišką stumbrai neretai patenka į bėdas. „Stumbras ne briedis, jo kanopos visiškai kitokios, todėl jis gali gana greitai prigerti užstrigęs kokiame nors griovyje“, – pasakojo specialistas.

Paklaustas apie kritusių stumbrų palaikus, L.Budrys „Agroetai“ aiškino, kad anksčiau jų skeletai buvo naudojami moksliniams tyrimams, kaip muziejiniai eksponatai, bet dabar tai tapo nebeaktualu. „Surastos liekanos yra utilizuojamas, o kartais ir pati gamta susitvarko“, – kalbėjo L.Budrys.

VSTT specialistas neatmetė galimybės, kad keletas stumbrų Lietuvoje yra nušaunama brakonierių.

Apie tai paklausėme Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistės Ievos Krikštopaitytės.

„Per paskutinius 3 metus Panevėžio regione nebuvo fiksuota atvejų, kai buvo bandoma sumedžioti ar buvo sumedžiotas stumbras. Kauno regione taip pat tokių atvejų nebuvo nefiksuota“,– sakė I.Krikštopaitytė.

Ji taip pat akcentavo, kad rastus žuvusius saugomų rūšių egzempliorius, taip pat ir stumbrus, paimti draudžiama, išskyrus atvejus, kai egzempliorius bus naudojamas mokslo, mokymo įstaigose ar saugomų teritorijų direkcijose mokslo ar mokymo tikslais.

„Asmuo, radęs saugomos rūšies egzempliorių, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas raštu arba el. paštu turi kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą dėl rasto žuvusio saugomos rūšies gyvūno“, – „Agroetai“ sakė viešųjų ryšių specialistė.

Facebook komentarai