Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Studentės mintys apie kaimą sukėlė audrą

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
Vaitiekūnų žaliasis kryžius
Vaitiekūnų žaliasis kryžius
Printer Friendly, PDF & Email

Lapkričio 17 d. žaliąjį kryžių savo laukuose pastatę Kalvarijos savivaldybės ūkininkai Rimas ir Irena Vaitiekūnai greičiausiai nenustebino nė vieno kaimyno, tačiau jų dukros Vykintos socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas įrašas sulaukė tūkstančių žmonių dėmesio: juo pasidalijo daugiau nei 700 studentės draugų, atgarsiai pasklido per visą Lietuvą.

V. Vaitiekūnaitė sako norėjusi parodyti bendraamžiams, kaip sunkiai  dirba kaime žmonės ir kiek nedaug už tai jie gauna atlygio, priklausančio ne tik nuo įdėtų pastangų, bet ir nuo oro bei kitų nenumatytų aplinkybių.

Išsakė širdies nuoskaudas

Trečiajame kurse ortopedijos technikas Kaune studijuojanti Vykinta Vaitiekūnaitė  gausiam savo  bičiulių būriui socialiniuose tinkluose tiesiai šviesiai išrėžė tai, ką mano apie nuolat girdimą kritiką, jog ūkininkai visai „išmandrėjo“, nes nuolat kažko reikalauja ir jiems dar vis tiek negana.

„Daug nenorim, tik kad elgtųsi kaip su žmonėmis“, – rašo studentė prie nuotraukos su žaliuoju kryžiumi.

Vykintai skaudu, kad nuvežus parduoti extra klasės grūdus, jie supilami kartu su pirmos ar antros klasės grūdais. Kad niekas nenori girdėti, jog namai, visureigiai ir traktoriai, kuriais taip baisisi miestiečiai, perkami iš paskolų, nes ūkininkas niekada nežino, uždirbs ar turės palikti grūdus ant lauko. Kad „patepėlių“(kompensacijų už patirtus nuostolius), apie kurias nuolat kalbama, ūkininkai iš tiesų negauna, nes atvažiavusi komisija pareiškia, jog „javai dar viskas ok, susidžiovyt gal daugiau reikėjo“. Kad iš kaimo žmonių superka pieną už 20 ct, o parduotuvėje už litrą reikia sumokėti 1,2 Eur. Kad trąšos išbrango iki begalybės, o produkcija tik pinga. Kad visi juokiasi iš ūkininkų, važinėjančių senais automobiliais, nors garažuose stovi šimtus tūkstančių kainuojantys traktoriai.

Vykinta įsitikinusi, jog tie, kurie negyvena ir nedirba kaime, visiškai nesupranta, kodėl ūkininkams tokia svarbi akcizo lengvata „žaliajam“ kurui. „Bent kažkas ar įsivaizduoja, kiek to kuro reikia? Jums čia ne į mašinėles įsipilt pilną baką ir varyt „štuką“ kilometrų. Vien arimui reikia 150 – 200 litrų. Visi sako: tai meskit, jeigu negerai. Mokytojams, kurie protestuoja ir streikuoja, gal irgi pasiūlom mesti? Paliekam vaikus be išsilavinimo. Ūkininkus – irgi, nes kam jie reikalingi?“, – teigia Vykinta.

Iš širdies išsakytos nuoskaudos abejingų nepaliko. Studentės „postas“ pasidalintas per 720 kartų, po juo parašyta net 300 komentarų, uždėta 1,3 tūkst. „patiktukų“,

„Kai pastačius žaliąjį kryžių draugai pradėjo klausinėti, ką jis reiškia, pasidalinau su jais savo patirtimi, mintimis, tuo, ką jaučiu – norėjau, kad prasiplėstų jų akiratis, pasikeistų stereotipinis požiūris į ūkininkus, kaip viso pertekusius visuomenės narius. Tokio dėmesio tikrai nelaukiau“, – portalui „Agroeta.lt“ sakė V. Vaitiekūnaitė.

Lipdė ūkį kaip kregždės lizdą

Vykinta tikina, jog dar būdama ketverių įsisąmonino, jog tėvai dirba žemę. Vėlyvais vakarais močiutė jai rodydavo žiburėlį tolumoje ir pasakodavo, kad tėvelis su mama ten beicuoja grūdus, kad juos bers į žemę ir augins duoną.

„Iki šios vasaros ūkyje dirbti man reikėjo nedaug. Visus didžiuosius darbus nudirbti padėdavo brolis. Bet šią vasarą jo netekome, todėl prižiūrint pasėlius, per javapjūtę prisiėmiau organizacines pareigas – surasti, nupirkti, atvežti, sutvarkyti dokumentus, pateikti pietus laukuose dirbantiems vyrams. Vos spėjau suktis, lėkti iš vienos vietos į kitą. Supratau, kad lengvų darbų kaime nebūna“, – sakė Vykinta, kurios tėvai Kalvarijos savivaldybėje turi 280 ha augalininkystės ūkį.

Studentė pasakojo, jog jų ūkis išaugo tuščioj vietoj – tėvai kaip kregždės lipdė hektarą prie hektaro, už paskutinius pinigus pirko techniką, kad tik ūkyje būtų lengviau dirbti, kad galėtų į mokslus leisti vaikus. Vykinta labai nori, kad tai, kas taip nelengvai sukurta, nedingtų.

„Kai man sako, kad visi ūkininkai turtingi, neturi kur dėti pinigų, įskaudina iki širdies gelmių. Niekada tų turtų nemačiau, niekada negalėjau švaistytis pinigais, nes jų visada kam nors trūkdavo – tėtis ir dabar sako, jog niekaip nepavyksta padengti kelių paskutinių metų nuostolių. Apmaudu, nes matau, kaip sunkiai jis dirba. Ne tik aria – vienu metu turi būti ir finansininkas, ir agronomas, ir meteorologas. Ūkininko darbas reikalauja plačiai mąstyti, nors nieko iš anksto negali numatyti“, – jausmingai pasakojo studentė.

Mergina prisiminė, kad 2016-ųjų pavasarį iššalus pasėliams, pusę laukų teko atsėti. Sezonas dar buvo neprasidėjęs, o ūkis jau patyrė 30 tūkst. eurų nuostolių. Nebuvo derliaus, todėl niekas tų nuostolių nekompensavo. Vykinta mano, kad kritikai negali suprati, ką jaučia ūkininkas, kai dėl lietaus negali nukulti javų, nors mato, kaip ant lauko varpose grūdai dygsta, o kartu nyksta ir visų metų uždarbis. 

„Todėl mes visa širdim ir visa siela už šią akciją. O jei jums visiems tai cirkas, užsidėkit raudonas nosis, nes rimti dalykai tik rimtiems žmonėms“, – rašo V. Vaitiekūnaitė.

Visuomenei trūksta vieningumo

Vykinta neslepia, kad tarp 300 komentarų nemažai buvo ir labai piktų atsiliepimų. Nenorėdama savo „Facebook“ paskyroje skleisti blogio, studentė kai kuriuos ištrynė, tačiau nemažai diskusijų, kuriose ūkininkų darbas niekinamas, dar liko.

Pasak merginos, pikčiausius komentarus rašo tie, kurie žemdirbio darbo nėra net matę. Kai kuriuos skaitant jai buvo ne tik graudu, bet ir juokinga. Buvo tokių komentarų, kuriuos parodžiusi tėvui, išgirdo, jog juose įvardijamus faktus galima priskirti fantastikos sričiai. Pavyzdžiui, kad 5 ha žemės nuomojami už 280 eurų. Kalvarijos savivaldybėje hektaro be 200 eurų neišsinuomosi, o daugelis savininkų dar reikalauja palikti jiems išmokas ir „žaliąjį“ kurą. 

Nieko nenutuokiantys, studentės įsitikinimu, rašo ir apie tiesioginių išmokų dydžius, skaičiuoja, kiek ūkininkai už ką gauna ir kiek uždirba, pardavę grūdus. „Tiksliai žinau, kam ūkininkai naudoja išmokas – paskoloms grąžinti“, – sakė Vykinta.

Mergina tvirtina, jog ją labiausiai pradžiugino mokytojos Almos Ulevičienės komentaras, kuriame ji pasidžiaugė, jog buvusi mokinė „dantimis ir nagais“ gina pačias brangiausias vertybes. „Visi supranta, kad žemdirbio darbas šventas, deja, dažnai nuvertinamas. O teisę išsakyti, kas skauda, turi visi – ir gydytojai, ir mokytojai, ir ūkininkai... Visi turime vieni kitus palaikyti“, – mano Kalvarijos gimnazijoje dirbanti mokytoja.

Iš tiesų, pasak Vykintos, kai streikuoja mokytojai, niekas nesipiktina, bet kai į kovą kyla ūkininkai – pratrūksta kritika.

„Visuomenė labai susiskaldžiusi, dėl to vieni kitus niekina, kritikuoja. Niekada nesigailėjau, kad užaugau ūkyje. Atvirkščiai, kaimas man suformavo pamatines vertybes. Labai džiaugsiuosi, kad dabar galiu jomis vadovautis. Šiuolaikiniai vaikai užaugs kitokie, nes daugelis jų kaimo nebus net matę. Ar tai normalu, kad septynmetis, atvažiavęs į kaimą ir pamatęs balta plėvele apsuktus šienainio rulonus, aiškina, jog tai yra karvių kiaušiniai?“, – stebisi mergina.

V. Vaitiekūnaitė studijuoja Kaune ir nežada grįžti į Kalvariją tol, kol neįgaus patirties dirbdama ortopedijos įmonėje. Bet ateityje mato save tik kaime. Didžiausia jos svajonė – išsaugoti Tarprubežių kaime buvusios Alksninės pagrindinės mokyklos pastatus.

„Mūsų kaimo bendruomenė labai gera, bet yra skurdžiai gyvenančių, tik pašalpas gaunančių žmonių. Labai norėčiau ateityje padėti jiems rasti darbą. Žinau, kad kai nori ir tiki, gali labai daug padaryti“, – sakė V. Vaitiekūnaitė.

Facebook komentarai

T Hegvita agro