Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Stovėti turguose – neapsimoka. Medų graibstyte išgraibsto iš namų net naktį

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Janinos Lisauskienės parduodamas medus.
Janinos Lisauskienės parduodamas medus.
Printer Friendly, PDF & Email

Bitininkė Janina Lisauskienė iš Būdviečio Lazdijų rajone medų pardavinėja iš namų. Sakysite, nieko čia keisto. Tačiau ji pardavinėja savaip.

Kieme stovi šėpukė prikrauta medaus, atvykę klientai pasiima medų ir čia pat į induką įdeda pinigus. „Pinigų visada būna, jei reikia grąžos, pasiima“, – paaiškina bitininkė. Taip ji savo medų pardavinėja jau trejus metus. Sako, tokia mintis kilo keliaujant po Skandinavijos šalis, pamačiusi, pabandė ir Būdvietyje. Šiandien jau tikrai žino – pasiteisina.

Taip bitininkė prekiauja ištisus metus net žiemą. „Ir žiemą prekiaujame. Viskas gerai: mes juk net sandėliuojame medų nešildomose patalpose, tad jam šėpukėje tikrai nieko neatsitinka“, – sako ji.

Šėpukė visad pilna – tuščios nelaiko. „Oi, drūta mūsų šėpukė. Galima daug prikrauti“, – šypsosi bitininkė. Tuoj paskaičiuoja: 6 kilogramai, 4 puslitriniai stiklainiukai ir dar mažiukų – tiek šėpukėje medaus sukrauna.

„Medaus pas mus galima nusipirkti ištisą parą net ir naktį“, – tikina bitininkė. Sako, tai, kad žmonės sumąsto naktį užsukti, jų šeimos nė kiek netrikdo. „Naktį mes miegame, tai nė negirdime, jei kas ir ateina“, – prasitaria ji.

Kaina parašyta. Pusė litro stiklainiukas medaus – 5 eurai, kilogramas – 7. „Pirmas medsukys buvo gausus, tad nupigino kiti, bet mes kažkaip – ne, o dabar jau žiūrime, kad medaus tikrai nėra daug“, – paaiškina bitininkė.

 Žiedadulkių nerenka, o bičių duonelės, sako, turės, bet tik rudenį.

Anksčiau prekiavusi turguose, dabar jau tik į Lazdijų ir Seirijų turgus nuveža medaus. Sako, kad nelabai apsimoka, tik laiko gaišimas, mat turguose ir prekeivių, ir pirkėjų vis mažiau ir mažiau. Anot jos, turgai jau neturi perspektyvos, o ir atprato jie patys  – puikiausiai išparduoda iš namų ir nė prekiauti nereikia tik šėpukę nuolat papildyti ir vakare pinigus susiskaičiuoti.

„O turguose, jei nuperka, tai tik užklydę turistai. Nematyti žmonės, tikrai ne mūsų krašto“, – tikina ji. Anot jos, „miršta“ turgūs. „Jau daugiau iš namų nuperka, nei turguose parduodame“, – teigia ji. Tikina, kad jau daug bitininkų iš namų, taip kaip ji, prekiauti ėmėsi.

Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad ne visiems taip sekasi, ne visur sąžiningi žmonės pasitaiko. „Ne visi bitininkai gyvena prie kelio, kad galėtų taip sėkmingai prekiauti. Jei vienkiemyje gyveni, taip neprekiausi“, – pastebi ji. Kiti gi prie kelio staliukus išneša, stiklainiukus sudeda tik juose visai ne gintarinis medus, o ... smėlis. „Sakė, kad medų pavagia ir pinigėlių nepalieka, tad dabar pila smėlį, o kas jau medaus nori, užeina į sodybą“, – girdėjo pasakojant bitininkė.

Jos medaus daugiausia nuperka, kai į Būdviečio kapus važiuoja. Tėvo, Motinos dienomis daug žmonių kapus lanko, užsuka ir medaus netgi per Visus šventuosius nemažai nuperka. Šias dienas bitininkė netgi turgaus dienomis vadina. „Daugiausia išperka atvažiuojantys, pas giminaičius užsukantys. Vietiniai – ne. Kiek čia tų vietinių belikę?“ – sako bitininkė. Tikina, kad ir iš Lenkijos nuolatinių klientų turi, mat ten medus brangesnis. Savo rajono žmonės net ir per karantiną šėpukę ištuštindavo. „Net ir iš Lazdijų atvažiuodavo ir nusipirkdavo“, – tikina ji. Tiesa, kitą dalį medaus ypač rapsų parduoda urmu. Sako, rapsų medų išveža į Vokietiją, ten jį itin vertina.

Dabar prekiauja paskutinio sukimo medumi. „Jei kas nori pavasarinio, tai pasiskambina“, – tarsteli bitininkė. Prisipažįsta, kad per anksti buvo pasidžiaugta geru derliumi. „Išsukome medų prieš liepų žydėjimą. O liepinio medaus šiemet pas mus nėra, viskas tuščia. Pas mus užkepė: liepų medaus neturėsime. Tris, gal kokias keturias dienas dirbo bitutės, o paskui viskas nukepė net žiedai nurudavo – taip ir baigės medunešis iš liepų. Bent mūsų kraštuose, tai ne kokia situacija“, – pasakoja ji.

„Dabar bitės sėdi aviliuose. Nėr ko nešt, tai nėr ko ir skraidyt“, – paaiškina bitininkė.

Turi ji grikių pasėjus, bet lauke nematyti bitelių. „Tyku, tuščia grikių lauke. Per sausa, grikiams irgi reikia drėgmės. Būdavo iki pietų neša, popiet – nelabai, o šiemet nei iki pietų nenešė“, – patikina ji.

„Lietaus nebuvo, nors grikiai žydi, bet bitukės jau nedirba. Išsuksime medaus likučius ir jau ruošime bites žiemai, per rugpjūtį reikia suruošti“, – sako prityrusi bitininkė Janina Lisauskienė.

Facebook komentarai