Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Specialistai pataria mandarinus patiems suvalgyti, tai tikrai ne miško gyventojų maistas

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Mandarinų specialistai pataria į mišką nenešti, geriau patiems suvalgyti. Autorės nuotr.
Mandarinų specialistai pataria į mišką nenešti, geriau patiems suvalgyti. Autorės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Prisnigus, sinoptikams prognozuojant vis didesnius šalčius, dažnas prie lango kokį bryzelį lašinukų paukšteliams pakabina ar lesyklėlėje trupinukų paberia, treti planuoja vizitus į mišką pagelbėti šernams, stirnoms. Kiti miške apsilankyti jau suspėjo, o ten ne tik morkų, obuoliukų paliko, nunešė ir... mandarinų.

Žmonės pasakoja, kad ir apelsinų yra matę paliktų miške kartu su morkomis ir obuoliais. Tik štai specialistai sako, kad skubėti į miškus pagelbėti miško gyventojams kol kas nereikėtų. Tiesa ir jų nuomonės išsiskiria.

Kol kas miškų gyventojai gali savimi pasirūpinti patys

Metelių regioninio parko direkcijos vyr. specialistė ekologė Inga Čitavičienė sako, kad savame kieme, jei palesinsime paukštelius tikrai blogai nebus, o ir vaikams džiaugsmas, mat gali stebėti atskrendančius paukštelius, patys priberti grūdelių į lesyklėlę, tačiau ji mano, kad į mišką bent kol kas, su savo gėrybėmis ir pagalba miškų gyventojams, nereikėtų skubėti.

„Dabar daug nuomonių yra, šerti ar nešerti laukinius žvėrelius. Manau, kad jie dar tikrai gali savimi pasirūpinti“, – sako ji.

Specialistė ką tik sugrįžo nuo Dusios ir Metelio ežerų – atliko žiemojančių vandens paukščių apskaitą. Pasakoja, kad Lietuvoje tai tapo jau tradicine Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva, siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir įvertinti Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą.

Pirmosios tarptautiniu mastu koordinuotos vandens paukščių apskaitos buvo surengtos dar 1967 metais. Tarptautinių vandens paukščių apskaitų informacija tapo svarbi vandens ir pelkių paukščių apsaugai visame pasaulyje.

„Lietuvoje apskaitas vykdome kiekvienais metais nuo 2010 metų, taigi šią žiemą suskaičiavome žiemojančius vandens paukščius dvyliktus metus iš eilės“, – pasakoja ji.

Sausio 14 dieną vykdyta žiemojančių vandens paukščių apskaita Dusios ir Metelio ežeruose. Suskaičiuota viso 2518 paukščių: klykuolių – 813, laukių – 808, paprastųjų kirų – 236, didžiųjų dančiasnapių – 230, didžiųjų ančių – 176, kuoduotųjų ančių – 175, gulbių giesmininkių – 46, gulbių nebylių – 34.

Į mišką – vieno namų ūkio nariai, ne grupėmis

Veisiejų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Rimas Tumosa sako, kad šlapias, drėgnas sniegas, šalčiams atėjus, sušals ir susiformuos kieta pluta, tokia lyg ledukas, tuomet pagelbėti miškų gyventojams reikėtų.

„Juk pranašauja šalčius, tai miško gyventojams reiktų pagelbėti“, – mano miškininkas. Įspėja, kad grupėmis vykti į miškus tikrai nereikėtų, tai turėtų būti daroma vieno namų ūkio narių.

Paklaustas apie neįprastas vaišes miško gyventojams: mandarinus, apelsinus, miškininkas sako, kad jų nešti į mišką tikrai nereikėtų.

„Morkos gerai, dar bulvės, šienas stirnoms. Na, o mandarinų tikrai ne. Jų į mišką nešti tikrai nereikia. Sušąla ir ledas. Kur gi jau ten?“, – ir pataria, ir stebisi jis.

Jei jau pašeri, palesini, reiškia, prisiimi atsakomybę tai daryti šilta ar šalta

Veisiejų regioninio parko direkcijos direktoriaus pareigas vykdanti Irma Maciulevičienė sako, kad seniau žmonės taip nesibrovė į miškus kaip dabar. Anot jos, medžiotojai šėrė žvėris, tai bulvėmis, tai runkeliais, jei kas kokių obuolių krepšį perrinkę išpildavo, o stirnos, jau bėdai prispyrus, net iki sodybų pačios ateidavo, šieno kūgiai sudėti, tai ir parupšnodavo prie tvarto ar kluono. „Tokių dalykų taikosi ir dabar“, – sako ji.

„Žinokite, maitintis dar yra ko ir miške, ir pamiškėse, po sniegu ir žolė dar neįšalus, stirnos, elniai prasikasę sniegą, mačiau rupšnoja, po eglėmis sniego nėra, bet ir žolės ten jau nėra. Medžiotojai, žinoma, veža, maitina“, – pasakoja ji. Anot jos, jei šeriama runkeliais, kukurūzais – tai gerai, o jei jau duona, batonais – tikrai blogai.

Atkreipia dėmesį, kad jei jau pradėta šerti, lesinti, tada jau reikia paukštelius ir žvėrelius globoti, nesvarbu, šilta ar šalta, reikia jausti atsakomybę, prisiimti įsipareigojimą tai daryti nuolat. „Kitaip geriau nepradėti“, – įspėja ji.

Nepataria lįsti į miškus ir šerti stirnų, šernų.

„Tai laukiniai gyvūnai, jie turi savo maitinimosi, žiemojimo vietas“, – pasakoja specialistė. Anot jos, net ir dabar laukuose yra ūkininkų paliktų rulonų šieno, žvėreliai ne kvaili, jie suras, papešios. „Jie tikrai neprapuola“,– sako I. Maciulevičienė.

Pasak jos, anksčiau, kai būdavo gilios žiemos, kurapkoms statydavo pastoges iš eglišakių laukuose ir grūdų papildavo.

„Ir dabar dar matome kurapkų pulkelius Karužuose, ties Gudelių kryžkelėm, paskui link Aštriosios Kirsnos, Kapčiamiesčio apylinkėse, link Paveisininkų piliakalnio, Radvilonyse“, – pasakoja ji.

Ir zylutės, ir žvirbliai, ir žaliukės žiemą laikosi prie namų, tai jas reikėtų palepinti: pakabinti lašinuko bryzelį ar tauko kokį gabalėlį. „Anksčiau, kai kieme vištoms paberdavo grūdų, tai ir žvirblių pulkas atskrisdavo, taip jie palesdavo“, – kalba ji.

„Plėšrieji paukščiai miškuose irgi kažką susiranda, kokią pelę susigauna, juk yra visokių smulkių graužikų“, – sako specialistė.

Pasakoja, kad stirnų tai jau tikrai yra, elnių pėdsakais sekusi neseniai, briedžių nufotografavusi ir netgi lūšį.

„Dabar jau taikosi matyti Pertake, Kapčiamiestyje, Staluose apie šias vietas jau randasi lūšių. Anksčiau jos migruodavo nuo Lenkijos pusės, nuo Augustovo. Pernai tai Petroškų miške sutikau lūšį“, – pasakoja ji. Specialistė net pasijuokia, kad kartais jai kaip aklai vištai grūdas, vis papuola kažką įdomesnio miške sutikti ir nufotografuoti.

Anot specialistės, sniego tikrai nėra dar tiek daug, o ir šaltį prognozuoja kelioms dienoms, paskui jau atšilimą, todėl skubėti padėti miškų gyventojams dar nereikėtų.

„Dar tikrai ir paukšteliai turi ko palesti ir žvėreliai suranda maisto“, – tikina ji. Tai jiems nereikia daryti savotiškos meškos paslaugos?

„Tikrai ne, nes jie pasidarys kaip naminiai. Na, jei šernai ras numesto maisto, tai kam jiems knisinėti, ieškoti arba kam stirnai kokios žolytės ieškoti, iš po sniego kasti, jei ji ateina ir randa skanesnių dalykų“, – sako ji.

O mandarinus specialistė pataria suvalgyti patiems, į mišką jų geriau nenešti.

Facebook komentarai