Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Sodų gyventojai nebenori būti miestiečiais – Smukučiai reikalauja sugrąžinti kaimo statusą

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
Smukučiai
Smukučiai
Printer Friendly, PDF & Email

Kai Kauno miestas kėsinasi prisijungti nemažą gabalą kaimiškos Kauno rajono teritorijos, Jurbarke prasideda atvirkštinis procesas – kolektyviniais sodais sovietmečiu tapusių ir prie miesto prijungtų Smukučių gyventojai pareikalavo sugrąžinti kaimo teritorijos statusą. Tokį 62 parašais patvirtintą raštą Smukučių kaimo bendruomenė pirmininkas Česlovas Šlėgaitis spalio 7 d. įteikė Jurbarko rajono merui Skirmantui Mockevičiui.

Gyvena be kelių ir vandens

Smukučiuose senųjų gyventojų beveik nebeliko, tračiau kolektyviniuose soduose  pastatytuose namuose gyvena nemažai vietiniais tapusių žmonių. Jų gretas papildė prie Mituvos upės turėtą žemės nuosavybę susigrąžinę senųjų šio krašto gyventojų vaikai ir vaikaičiai. Dalis jų žemės buvo išdalinta mažesniais sklypais ir parduota – patraukli vieta sugundė užmiestyje įsikurti panorusius miestiečius.

Suskaičiuota, kad prie kelio į Smukučius esančiose Muitinės ir Tėviškės gatvėse dabar yra 31 sklypas. Nors visi jie buvo grąžinti kaip žemės ūkio paskirties sklypai, suveikė priemiesčio sindromas – savininkų pageidavimu, daliai jų buvo suteiktas gyvenamosios paskirties, kitiems -  komercinės ar rekreacinės teritorijos statusas.

Nors nuo žemės dalybų praėjo keli dešimtmečiai, kai kurie savininkai savo žemėje ir dabar negali įsikurti. Savivaldybė jau kelis kartus atmetė jų prašymą įrengti bent jau centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens trasas – nuspręsta, kad neapsimoka, nes abonentų nedaug, o investicija reikalinga labai didelė. Tačiau gyventojams neleidžiama įrenginėti ir giluminių gręžinių, nes visiškai šalia yra miesto vandenvietės apsaugos zona.

Kelis kilometrus nuo Jurbarko nutolusioje teritorijoje įsikūrusiems gyventojams tenka spręsti ir daugiau problemų. Daugiausia nepasitenkinimo žmonės išreiškia dėl žvyruotų gatvių. Jų niekas netvarko, nes priskirtos „sodininkams“ – tik šiemet valstybė šių gatvių inventorizavimui paskirstė savivaldybėms po kelis tūkstančius eurų.

Žemės mokestis – tūkstančiai eurų

Tačiau labiausiai vietinius gyventojus piktina sveiko proto ribas peraugęs žemės mokestis. Pradėjus jį skaičiuoti nuo sklypo vidutinės rinkos vertės, Smukučių gyventojams tėvų žemė tapo baisiau nei akmuo po kaklu. Kiekvieną rudenį Jurbarko savivaldybė gauna kelias dešimtis prašymų atleisti nuo žemės mokesčio, bet jei ir pasigerina gyventojams – tai tik maža dalimi.

Ir visai suprantama kodėl – savivaldybės biudžetą smukučių gyventojai papildo ne dešimtimis eurų, o tūkstančiais, nes jų žemė vertinama kaip esanti miesto teritorijoje. Nesvarbu, kad joje negali nei ūkininkauti, nei verslo kurti.

Bendruomenės pirmininkas Č. Šlėgaitis, pats ne kartą Jurbarko savivaldybei teikęs prašymą sumažinti žemės mokestį, skundėsi, jog 4 ha Mituvos upės lankų kiekvieną pavasarį užliejamos – net avių ten negali auginti, nes sraunus vanduo nuneša visas tvoras. Kelis tūkstančius eurų žemės mokesčio, kurį jam priskaičiuoja Jurbarko savivaldybė, Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas sumoka iš žmonos, irgi kariškės, pensijos.  

Kitiems gyventojams, net ir turintiems mažesnius sklypus, taip pat kyla rūpesčių. Vieni važinėja dirbti į užsienį, kiti žemės mokesčiui susimokėti net ima paskolas.

2017 metais, kai žemės mokestis Smukučių krašto naujakuriams išaugo kelias dešimtis kartų – iki tol mokėję 34 eurus staiga gavo pranešimą, jog reikės sumokėti 430 eurų, Jurbarko savivaldybės vyriausioji architektė siūlė problemą spręsti keičiant Jurbarko rajono teritorijos bendrąjį planą. Tačiau naujo plano rengimo reikalai iki šiol nepajudėjo.  

Pareikalavo vykdyti pažadus

Reikalavimą grąžinti Smukučiams kaimo statusą bendruomenė numatė dar prieš pusantrų metų vykusiame steigiamajame susirinkime. Bendruomenės nariai ir juos palaikantys gyventojai įsitikinę, kad „Smukučių kaimo prijungimas prie miesto teritorijos buvo atliktas nusikalstamai aplaidžiai, nepasitarus su Smukučių kaimo bendruomene, nesilaikant savivaldos teritorijų prijungimo tvarkos, dėl ko buvo pažeistos bendruomenės konstitucinės teisės laisvai disponuoti paveldėtu ar įsigytu nekilnojamu turtu“.

Jurbarko savivaldybę jie kaltina užkrautais nepakeliamais žemės mokesčiais ir nesirūpinimu prie miesto prijungtomis teritorijomis, todėl griežtai reikalauja „nuo šių metų ir iki bus įvykdytas teisėtas bendruomenės reikalavimas dėl Smukučių kaimo statuso grąžinimo istorinėse jo ribose, priimti sprendimus dėl žymaus mokesčio sumažinimo gyventojams, kurių paveldėta ar įsigyta žemė, prijungus prie miesto, įgavo kitą paskirtį."

Smukučių bendruomenė rajono merui įteiktame rašte reikalauja kuo greičiau pradėti vykdyti pažadus Muitinės  ir Tėviškės gatvėse bei Smukučių sodų teritorijoje nutiesti kelius, įrengti vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemas.

Jurbarko rajono meras S. Mockevičius pažadėjo bendruomenei, kad jų prašymą svarstys savivaldybės taryba, nes tik ji gali inicijuoti apklausą dėl miesto teritorijos ribų keitimo.

Vykusios apklausos nesureikšmino

Jurbarko rajono savivaldybės vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė tikina, jog žmonės klysta, manydami, kad Smukučiai prie Jurbarko miesto buvo prijungti šio dešimtmečio pradžioje, paskutinio teritorijų ribų tikslinimo metu. Kaimas miestu, G. Gadliauskienės žiniomis, tapo 1971 metais.

Bet 2015 m.. tikslinant Tauragės apskrities viršininko administracijos parengtą seniūnijų ir gyvenamųjų vietovių administracinių ribų nustatymo ir keitimo specialųjį planą, vyko gyventojų apklausa. Visų kaimiškųjų seniūnijų gyventojai galėjo pareikšti, ar yra patenkinti savo kaimų ir gyvenviečių ribomis. Pasak G. Gadliauskienės, tuomet Smukučių gyventojai vienareikšmiškai pasisakė, jog nori likti mieste.

Smukučių bendruomenės nariai tikina, kad apie apklausą nėra net girdėję, o jei ji ir buvo paskelbta, tai, gali būti, kad vietiniai gyventojai joje net nedalyvavo. Žmonėms keista, kad visai šalia miesto esantys Jurbarkai ir į Jurbarko miesto teritoriją įsiterpęs Naujasodžių kaimas gali išsaugoti savo kaimišką tapatybę, o už trijų kilometrų esantys Smukučiai kažkodėl priskirti miestui.

Norint keisti teritorijos ribas, reikia ne tik Jurbarko savivaldybės tarybos sprendimo, bet ir Vyriausybės pritarimo.

Facebook komentarai