Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Skaudi žinia žurnalistų bendruomenei – mirė Petras Naraškevičius

Autorius: Agroeta
Petras Naraškevičius (1940 02 24 – 2020 02 16)
Petras Naraškevičius (1940 02 24 – 2020 02 16)
Printer Friendly, PDF & Email

Vasario 16-ąją mus paliko žurnalistas, prozininkas ir  publicistas Lietuvos rašytojų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų narys P. Naraškevičius. Po kelių dienų – vasario 24-ąją – jam būtų sukakę 80 gyvenimo šioje žemėje metų. Lemtis neleido sulaukti garbingo jubiliejaus…

Miško eigulio sodyboje gimęs, kaime augęs, tik gamtoje visuomet jautėsi kaip namie, - kiek save prisimena. Anksti neteko tėvų, užaugino giminės. „Vaikystėje su žmonėmis nelabai ką šnekėti turėjau - paslapčių daug, nežinau nei kur tėvas, suaugę nešneka, o vaikai tai žino, bet kai pasako – striukai, nesupranti nieko…” – skaudi šeimos istorija ženklą paliko visam gyvenimui.

P. Naraškevičiaus, kaip žurnalisto, kelias prasidėjo labai anksti – šešiolikos metų Anykščių rajono laikraščio redakcijoje. Netrukus jis įsidarbina Panevėžio miesto laikraščio redakcijoje, o būdamas 25-erių – jau respublikinėje spaudoje, tapo buvusio laikraščio „Tiesa“ korespondentu Panevėžio krašte. Beveik prieš penkis dešimtmečius žurnalistinis kelias Petrą atvedė į Alytų – daugiau nei du dešimtmečius jis dirbo šio dienraščio korespondentu Dzūkijoje.

Petrui gerai suprato ir labai vertino žemdirbio darbą ir  godas,  nebijojo aštriai, su pasipiktinimu ir  be kompromisų kritikuoti nevykusius valdžios sprendimus. Turėjo išskirtinį pastabumą ir savo esė, miniatiūrose ar apsakymuose atskleisti spalvingus  jam mielų kaimo žmonių  charakterius, su lengvu humoru prisimini kokius pamokančius jų  nuotykius ar gyvenimo fragmentus.  Visa tai darė be pašaipos, su toliarege įžvalga numanydamas, ką skaitytojams  nori priminti,  arba apie ką paskatinti pamąstyti. Labai vertino žmogaus paprastumą ir nuoširdumą, o ir pats toks buvo. 

Daugelį metų skaitytojai buvo įpratę kas savaitę rasti „Alytaus naujienose“  rašytojo publicisto apsakymus su rubrika  “Dienoraščiai be datų“.  Visada turėjo vertinusių ir jį  mylėjusių žmonių. Jam tai buvo labais svarbus kūrybinis impulsas. Stebėjausi – iš kokios neišsenkamos versmės šis žmogus semiasi  rimtų filosofinių pamąstymų, geba su lengva ironija  ar sarkazmu mums atverti tai, ko mes kasdienybės buityje patys nepastebime.

Daug  jo kūrybinių darbų gimė sodyboje Lankų kaime prie Nemunaičio. Dzūkiško pušyno apsuptyje – šiuolaikinės technologijos, internetas. Petras atidžiai sekė pasaulio ir šalies  įvykius, mokėjo pasidžiaugti pozityviais šalies žmonių gyvenimo pokyčiais, tačiau dažniau jautriai išgyveno dėl nesėkmių,  pragmatiškai ir kritiškai vertino abejotinų permainų peripetijas.  Tebesupyksta kiti rašytojai – vargu ar kas nors Alytaus krašte  šiandien galėtų pasigirti tokia įvairaus žanro kūrinių gausa.

P. Naraškevičius niekada nepamiršdavo savo gimtojo Trakų kaimo Širvintų rajone. Apie savo žemiečius  jis rašė romanuose, apysakose, novelėse, laikraščių publikacijose. Daug jo apsakymų apie keliones, sudėtingus žmonių ir tautų santykius.

Daugelis esame pastebėję paradoksalią mūsų  pasąmonės  nuostata – kažkodėl toliau gyvenantys ir rečiau matomi kūrėjai  mums atrodo labiau įdomūs. Todėl visada džiaugiuosi, kai gražiai pristatoma kokia nauja kraštiečio knyga, kai sugebame atiduoti deramą pagarbą gyvam kūrėjui. Manau, kad šia prasme likome kažkiek skolingi Petrui ir tuo dar ne kartą įsitikinsime grįždami prie jo kūrybos gelmių.

Ne kartą siūliausi Petrui kiek plačiau viešinti jo talento išskirtinumus, palaikyti neramaus ir jautriai emocingo kūrėjo  optimistinę dvasios būseną ir  atrasti platesnes finansines galimybės, kad jis galėtų  skaitytojams padovanoti naujų atradimų  džiugesį. Tačiau jis griežtai prieštaravo man, buvo ir labai kuklus, ir žinojo savo žmogiškąją savivertę, nepriimančią vartotojiškos visuomenės standartų.

 Petras visada pabrėždavo – išlieka tai, kas paprasta ir tikra. Toks jis ir išliks mūsų atmintyje – nepaprastai paprastas ir toks tikras.

Dr. Kazimieras Sventickas,

Alytaus  mokslininkų draugijos „Vizija“ pirmininkas.

Facebook komentarai