Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Šiaulių rajono žemdirbiai nuo gamtos kenčia kaip ir likusi Lietuva, tarp egzotiškų gyvūnų – alpakos ir kupranugaris

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Printer Friendly, PDF & Email

Beveik metus Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriui vadovaujantis Saulius Darginavičius džiaugėsi darbščiais šio krašto žemdirbiais, ūkininkavimo tradicijų tęstinumu. Rajone daug pavyzdžių, kuomet ūkininkavusius tėvus keičia jų vaikai, iš užsienių grįžta ir senelių tėviškėse kuriasi anūkai. „Žmonės myli žemę, supranta, jog be jos neįmanoma išgyventi“, – sakė vedėjas.

Vyrauja grūdinės kultūros

Šiaulių rajoną galima vadinti žemdirbišku kraštu. Iki birželio 24 dienos rajone buvo deklaruota 79 400 hektarų pasėlių, priimta 2100 paraiškų.

Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo Sauliaus Darginavičiaus, paraiškų, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 150. Taip atsitiko todėl, kad ūkiai jungiasi, kooperuojasi, stambėja. Bendras deklaruotų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų plotas beveik nesikeičia, nežymiai padidėjo.

Rajone vyrauja grūdinės kultūros, sudarančios apie 35 000 hektarų. Žemdirbiai augina 422  hektarus bulvių. Daugėja braškių, įvairių vaismedžių, vaiskrūmių augintojų. Populiarėja šaltalankių, sausmedžių, šilauogių auginimas. 

Trijų ūkių plotai yra perkopę 3 000 hektarų, keletas ūkių skaičiuoja nuo 1 000 iki 3 000 hektarų. Pagal ūkininkų ūkius, vidutinis ūkio vienetas yra beveik 10 hektarų.

„Šiaulių rajone pagal statistiką daugiausia yra smulkių ūkininkų ūkių. Bet tikroji situacija yra kiek kitokia. Rajonas yra priemiestinis. Nemažai išsiėmusiųjų ūkininkų pažymėjimus, ne visus deklaruotus plotus dirba patys. Nors, žinoma, atsiranda jaunų šeimų, bandančių ūkininkauti nedideliuose žemės gabalėliuose, po pusę hektaro ir panašiai“, – sakė S. Darginavičius.

Gamta siunčia vis sunkesnius išbandymus

Šiaulių rajone žemės našumo balai labai skiriasi. Jei vietovėse, besiribojančiame su Joniškio rajonu, žemės našumo balas siekia ir 40 ir daugiau balų, tai kitoje pusėje – vos 36.

„Žemės našumas ir apsprendžia, kokias kultūras auginti. O jei žemė nenaši, protingiau laikyti gyvulius“, – tvirtino Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Šiaulių rajone dideles melžiamų karvių bandas laiko Ginkūnų ir Kuršėnų bendrovės. Yra ir keletas pavienių gyvulių augintojų, kurių bandose po 100 ir daugiau karvių.

Gyvulių augintojams, pieninių bandų turėtojams, S. Dirginavičiaus  teigimu, sudėtinga situacija. Pieno supirkimo kainos – žemos. Ir gamta vis dažniau ir sunkesnių išbandymų siunčia.

Jei prieš dešimtmetį Lietuvoje įprastai būdavo visi keturi metų laikai su šalčiu, kaitra, lietumis, sniegu, tai pastaraisiais trejais metais, pasak vedėjo, viskas susipainiojo. „2017 metais žemę merkė liūtys, pernai džiovino sausra. Šis pavasaris pirmiausia šalnų nepagailėjo, uogynus, sodus šaldė. Dabar drėgmės labai trūksta. Šiaulių rajone sausra dar nėra stichinė, retsykiais palyja. Bet gyvulininkams jau kyla daug problemų. Žemdirbiai priversti gyvulius ganyti tose pievose ir ganyklose, kurias ketino pjauti, pašarą žiemai ruošti. O ką daryti?“ – retoriškai klausė Saulius Darginavičius.

Darbštūs, sumanūs rajono žemdirbiai bando ieškoti įvairių išeičių. Žmonės augina tokius gyvulius, kuriems reikia mažiau pašarų. Rajone yra išskirtinis alpakų ūkis, kuriame apgyvendintas ir kupranugaris. Įvairiose rajono vietovėse auginama ožkų, nemažai avių. 

Technikos ir tvarkos galima pavydėti

„Jei žmogus dirba kokius 300 hektarų ir daugiau žemės, tikrai yra visa reikiama modernia technika apsirūpinęs. Užsieniečiams, apsilankiusiems tokiuose ūkiuose, žandikauliai atkrinta iš nuostabos. Traktoriuose, kombainuose sudėtos navigacijos. Pavyzdžiui, bulvių augintojui Edui Sasnauskui nuo Gruzdžių greitai visai traktorininkų nebereikės. Bet dar yra nedidelių ūkelių, turinčių tarybinius laikus menančios rusiškos technikos. Pastariesiems – sunkiausia. Su senais traktoriais nelengva žemę apdirbti, su stambiaisiais, tvirtai stovinčiais ant kojų, konkuruoti“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

S. Darginavičius džiaugėsi, jog didžioji dauguma tiek smulkių, tiek ir labai stambių žemdirbių gražiai susitvarkę savo sodybas, technikos kiemus. Tačiau apgailestavo, jog pasitaiko ir tokių, į kurių kiemus nesinori įeiti...

Sunkiausia, kai negali padėti

Žemės ūkio skyriaus vedėjas S. Dirginavičius sakė, jog jam sunkiausia tuomet, kai negali žemdirbiui, besikreipiančiam patarimo, pagalbos, padėti.

„Žmonės ir dabar vis užsuka, teiraujasi dėl finansinės paramos sausrai pasėlius, pievas ar ganyklas išdžiovinus. Renkamos paraiškos nukentėjusiems nuo šalnų. Neseniai komisija lankėsi laukuose, soduose, uogynuose, vertino šalnų padarytą žalą. Bet ne nuo Žemės ūkio skyriaus ar vedėjo priklauso, ar gaus prašantieji kokią nors paramą“, – sakė.

S. Darginavičių labiausiai džiugina ūkininkavimo tęstinumas. Žemę dirba arba dirbo tėvai, vėliau – jų vaikai. Kai kurių ir anūkai iš užsienių grįžę senelių tėviškėse kuriasi. „Kiek žinau, nė vienas stambus ūkis rajone nėra parduotas“, – patikino.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas tvirtino esąs optimistas. Jei nebūsią nesuvaldomų gamtos stichijų, žemės ūkis gyvuos ir stiprės visoje Lietuvoje.

Autorės nuotrauka
 

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA