Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Šiaudai - organinė medžiaga

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, rugpjūčio 19 d.) Šiais metais kai kuriuose ūkiuose subrendo rekordiniai javų derliai, bet tuo pačiu laukuose susikaupė didesnis, nei įprasta, šiaudų kiekis, sako UAB "Kustodija" direktorius Vytautas Rauckis. Žemdirbiai sako, kad parduoti šiaudus yra geriau, nes palikti jie gali kenkti augalams ar būsimų augalų sėjai. Dalis tiesos tame yra. Jei paliksim šiaudus taip kaip yra, jiems mineralizuojantis išsiskiria rūgštys, turinčios fitotoksinį poveikį. Tada, pasėjus rapsus ar kviečius, pastebimas šaknų augimo sulėtėjimas, sutrinka maisto medžiagų apykaita, atsiranda chlorozės. Be fenolių junginių išsiskiria ir organinės rūgštys: skruzdžių, acto, pieno, sviesto, gintaro, valerijono ir t.t. Jos taip pat kenksmingos augalams. Ypač daug kenksmingų junginių išsiskiria anaerobinėmis šiaudų irimo sąlygomis, čia žemdirbiai dažnai daro klaidą, užaria šiaudus niekuo neapdoroję. Anaerobinėse sąlygose toksiniai junginiai išsilaiko gerokai ilgiau ir žemdirbius persekioja praktiškai per visą vegetacijos laikotarpį. Tyrimais nustatyta, kad didžiausią įtaką pašalinant neigiamą šiaudų irimo poveikį turi azotas. Ką tik nupjautų javų šiaudų detoksikacija geriausiai vyksta stimuliuojant dirvožemio mikroflorą. Dėl to labai svarbios šiaudų irimo sąlygos. Šiaudų mineralizacijos greitis tiesiogiai priklauso nuo azoto kiekio ir ypač nuo azoto ir anglies santykio šiauduose. Dažnai rekomenduojama vienai tonai šiaudų išberti 10 – 12 kg azoto. Jei šiemet grūdų derlingumas siekia 8 – 9 t/ha, tai šiaudų liko lauke apie 9 – 10 t/ha. Paskaičiuokime ir gaunam, kad reikės išberti iki 120 kg azoto veiklios medžiagos, tai daugiau nei 300 kg amonio salietros. Kad ir mažesnis derlingumas, reikia pagalvoti ar racionalu berti azoto trąšas? Pilna rekomenduojama norma kainuos labai brangiai ir dar gadins dirvožemio savybes, o minimalus kiekis neduos efekto. Kam švaistyti lėšas? Amonio salietrą reikia palikti kam ji labiausiai tinka – vegetuojančių augalų tręšimui. Jau rašėme anksčiau, kad mokslininkų grupė, vadovaujama prof. E.Šarauskio, nustatė, kad šiaudus apipurškus biologiniu preparatu ir azoto bakterijos deriniu žieminių kviečių liekanų nutraukimui reikalinga jėga esmingai silpnėja kiekvieną savaitę. Per pirmą savaitę jų stiprumas sumažėja 38 proc. Biologiniais preparatais paveiktoms žieminių kviečių liekanoms su bambliu ir be bamlio nutraukti reikia mažiau jėgos, negu natūraliomis klimatinėmis sąlygomis laikytoms žieminių kviečių liekanoms. Esminiai skirtumai nustatyti atliekant žieminių kviečių liekanų su bambliu eksperimentinius tyrimus po pirmos ir po trečios savaitės. Pagreitinus šiaudų mineralizaciją iš šiaudų galima atpalaiduoti nemažą kiekį maisto medžiagų. Vienoje tonoje šiaudų randama apie 6 – 7 kg azoto, 2,5 fosforo, apie 10 kg kalio, 1,8 kg magnio, 1,4 kg sieros, 16 g boro, 12 g cinko, 26 g mangano. Čia dar nepriskaičiavom maisto medžiagų esančių šaknyse. Šiaudai – puiki trąša, tinkanti visiems augalams, tik reikia tinkamai juos įsavinti. Net ir naudojant biologinius preparatus, labai svarbu atkreipti dėmesį į šiaudų susmulkinimo kokybę, 5 – 10 cm ilgio pjaustinių turėtų būti ne mažiau 75 proc. Jei nėra galimybės greitai šiaudus apipurkšti biologiniais preparatais ir įterpti į dirvą, galima ir palaukti, nes šiaudai atliks mulčo vaidmenį ir neleis drėgmei išgaruoti iš dirvos. Apipurkštus su biologinio preparato ir azoto bakterija šiaudus, rekomenduojama įterpti 8 – 12 cm gyliu. Naudojant biologinius preparatus, jau pirmais metais augalai gali įsavinti iki 15 – 25 proc. azoto, 20 – 30 proc. fosforo ir 25 – 40 proc. kalio, esančio šiauduose.
Facebook komentarai