Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Sėklų kokybė – svarbiausia

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Praleidus bent vieną technologijos punktą - augalai pradeda skursti nuo pirmų augimo tarpsnių.
Praleidus bent vieną technologijos punktą - augalai pradeda skursti nuo pirmų augimo tarpsnių.
Printer Friendly, PDF & Email

Žieminiai kviečiai labiausiai paplitę augalai ūkiuose. Ūkininkai intensyviai ruošiasi sėjai. Kiekvienas augintojas turi savo filosofiją ir siekia optimalių rezultatų. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ruošiantis sėjai? Daugelis pasakys, kad labai svarbu veislė. Argumentas rimtas ir sunkiai paneigiamas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į sėklų kokybę. Šiais metais visi kalba, kad grūdai daug smulkesni nei įprasta. Atlikta daug eksperimentų, tiriant sėklų stambumo įtaką laboratoriniam daigumui. Atrinkus sėklas, kurių 1000 sėklų masė buvo 45 – 46 g, jų vidutinis laboratorinis daigumas buvo 97 proc., o sėklų lauko daigumas – 90 – 91 proc. Sėklų partijos, kurių 1000 sėklų masė buvo 40 – 41 g, vidutinis laboratorinis daigumas buvo 92 proc., o lauko daigumas – 70 – 72 proc. Ankstesniais metais tokia problema atsirasdavo dėl derliaus nuėmimo vėlavimo, o pastaraisiais metais grūdų stambumui įtakos turi sausringi laikotarpiai. Sėklų stambumas turi tiesioginę įtaką ne tik daigumui, bet ir tolimesniam augalų augimui. Neatkreipus dėmesio į sėklų stambumą, reikia žiūrėti, koks deklaruojamas laboratorinis sėklų daigumas. Jei laboratorinis daigumas bus iki 90 proc., o tikėtinas lauko daigumas – 60 – 67 proc., jei bus nepalankios sąlygos, lauko daigumas gali sumažėti iki 55 proc. Pasėjus tokio daigumo sėklas, tikėtina, kad dygimas užtruks iki 14 dienų. Ką tai reiškia? Vyraujant siauros specializacijos sėjomainoms, dirvožemyje gausu ligų sukėlėjų ir sėkloms ilgai užsibuvus ramybės būklėje, ligų sukėlėjai identifikuos sėklas kaip negyvas ir jas apniks. Sprendimas – derinyje su beicais panaudoti dirvožemio mikroorganizmų aktyvatorius. Specialūs mikroorganizmai naudojami sėklų apvėlimui padidina gerųjų mikroorganizmų aktyvumą, indukuojamas augalų atsparumas ligų sukėlėjams. Padidėjus gerųjų mikroorganizmų populiacijai, padidinamas kviečių atsparumas ne tik ligų sukėlėjams, bet ir abiotiniams veiksniams. Papildomai apvelti verta ir geros kokybės sėklas, rezultatai bus dar geresni. Sėjant 95 proc. laboratorinio daigumo sėklas, tikėtina, kad sėklų lauko daigumas bus 80 – 82 proc., o sėklos sudygs per 7 – 10 dienų. Jei sėklų laboratorinis daigumas būtų 99 proc., lauko daigumas – 92 proc., o daigai pasirodo po 6 – 9 dienų. Gal kai kam pasirodys, kad lauko daigumas, dygimo trukmė bei antžeminė ir požeminė augalų masė nereikšmingi rodikliai, bet augalų žiemkentiškumas turėtų būti labai svarbus. Pasėjus 90 proc. laboratorinio daigumo sėklas, augalų peržiemojimas vidutiniškai siekė 73 proc. Tuo tarpu pasėjus 99 proc. laboratorinio daigumo sėklas, peržiemojo 93 proc. augalų. Manykim, kad nebus sėjamos sėklos iki 90 proc. daigumo ir galbūt ne visi turės 99 proc. daigumo, pasėjus 95 proc. daigumo sėklas, galima tikėtis 83 proc. augalų peržiemojimo.

Daug diskutuojama apie žieminių kviečių sėjos laiką, kiekvienas augintojas turi savo nuomonę, o moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausio augalų produktyvumo galima tikėtis sėjant rugsėjo 10 – 20 d. aukšto derlumo dirvožemiuose ir iki rugsėjo 10 d. – vidutinio derlumo dirvožemiuose. Vėlinant sėją, visais atvejais, žieminių kviečių derlingumas mažėjo. Sėjant spalio pradžioje augalų produktyvumui įtakos neturi net ir didinama sėklų norma. Suprantama, visuomet yra išimčių, bet reikia įvertinti dirvožemio savybes, apsirūpinimą augalams prieinamomis maisto medžiagomis, žemės dirbimo ypatumus, sėjos kokybę, meteorologines sąlygas ir t.t.    

Facebook komentarai

T Hegvita agro